Rekordinis Saulės aktyvumas – ką reiškia 29 žybsniai per parą?
Saulės aktyvumo stebėjimai lapkričio 7 dieną atskleidė neįprastą reiškinį – per vieną parą užregistruoti 29 žybsniai, kurie yra vienas didžiausių tokių įvykių XXI amžiuje. Toks žybsnių skaičius jau buvo fiksuotas anksčiau, 2022 metų gegužės 5-ąją ir 2024 metų gruodžio 10-ąją, tačiau šį kartą situacija kiek kitokia. Skirtingai nei prieš tai, kai žybsniai kilo keliuose aktyviosiose zonose, šį kartą visi įvykiai kilo iš vienos dėmių grupės, pažymėtos kaip sritis 4566.
Tokie žybsniai yra Saulės išsiveržimai, kurių metu iš Saulės paviršiaus išsiveržia didelės energijos kiekiai. Jie gali turėti įtakos Žemės magnetosferai, o jų dažnis ir stiprumas yra svarbūs mokslininkams, analizuojantiems Saulės ir Žemės tarpusavio ryšius. Šiuo atveju, nors žybsnių skaičius yra rekordinis, jų stiprumas daugiausia priklausė C ir M klasėms, kurios yra vidutinės galios žybsniai, o tai gali būti palankiau Žemei nei pavieniai labai galingi išsiveržimai.
Saulės dėmių grupė 4566 – aktyvumo epicentras
Visi lapkričio 7 dienos žybsniai kilo iš vienos Saulės dėmių grupės, žymimos kaip sritis 4566. Tai rodo, kad ši konkreti aktyvioji zona yra ypač intensyvi ir geba generuoti daug energijos išsiveržimų forma. Remiantis NOAA kasdienėmis ataskaitomis, ši sritis buvo pagrindinis Saulės rentgeno spinduliuotės šaltinis stebėjimo laikotarpiu.
Per šią parą specialistai užregistravo tris M klasės žybsnius, iš kurių galingiausias buvo M1.9 klasės, įvykęs lapkričio 7 dieną 18.42 val. Rygos laiku. M klasės žybsniai yra vidutinio stiprumo ir gali turėti tam tikrą poveikį Žemei, pavyzdžiui, sukelti vidutinio intensyvumo geomagnetines audras, tačiau dažniausiai jie nėra pavojingi kasdieniam gyvenimui.
Šios dėmės aktyvumas rodo, kad Saulėje vyksta dinamiški procesai, kurių metu magnetinės energijos kaupimasis ir atpalaidavimas vyksta gana dažnai, tačiau ne itin stipria forma. Tokia situacija gali būti laikoma tam tikru stabilumo požymiu, nes energija išsisklaido nuosekliai, o ne kaupiasi ir kartais išsiveržia itin stipriais žybsniais.
Saulės aktyvumo ciklas ir jo pokyčiai
Visos trys rekordinės žybsnių dienos priklauso dabartiniam Saulės aktyvumo ciklui, kuris prasidėjo 2020 metais. Šis ciklas pasižymi tam tikrais pokyčiais, palyginti su ankstesniais. Specialistai daro prielaidą, kad Saulės aktyvumo pobūdis gali keistis – vietoje pavienių labai galingų žybsnių atsiranda daug vidutinio stiprumo žybsnių, tokių kaip C ir M klasės.
Šis pokytis gali būti svarbus, nes dažni ir vidutinio stiprumo žybsniai išskiria energiją, kuri kitu atveju galėtų kauptis ir sukelti stipresnius išsiveržimus. Tokiu būdu Saulė tarsi „išleidžia garus“ mažesniais blyksniais, sumažindama galimų didelių žybsnių riziką. Tai gali būti palankus reiškinys Žemei, nes stiprūs Saulės žybsniai gali sukelti rimtas geomagnetines audras, kurios trikdo palydovų veiklą, elektros tinklus ir ryšius.
Šiuo metu mokslininkai stebi, kaip šis ciklas vystysis toliau, ir ar tokia tendencija išliks. Tai svarbu ne tik dėl mokslinių tyrimų, bet ir dėl praktinių pasekmių, susijusių su technologijų saugumu ir klimato sąlygomis Žemėje.
Žybsnių poveikis Žemei ir prognozės ateičiai
Dažnai pasitaikantys C ir M klasės Saulės žybsniai, nors ir nėra itin galingi, vis tiek gali turėti tam tikrą poveikį Žemei. Geomagnetinės audros, kurias gali sukelti tokie žybsniai, dažniausiai būna vidutinio intensyvumo, todėl jų poveikis technologijoms ir atmosferai yra ribotas, tačiau vis tiek svarbu stebėti ir analizuoti šiuos reiškinius.
Specialistai vertina, kad toks Saulės aktyvumo režimas yra santykinai palankus, nes energija išsisklaido dažnai, bet ne itin stipriai, o tai sumažina galimų pavojingų reiškinių tikimybę. Vis dėlto, stebėjimai ir toliau yra būtini, nes Saulės aktyvumas yra sudėtingas ir gali keistis netikėtai.
Ateityje mokslininkai tikisi geriau suprasti, kaip keičiasi Saulės aktyvumo modeliai, ir kaip tai gali paveikti Žemę. Tai leis geriau prognozuoti galimas geomagnetines audras ir paruošti technologijas bei infrastruktūrą galimiems iššūkiams.
