Širdies ligos nebėra tik vyresnio amžiaus problema
Dažnas klaidingai mano, kad širdies ir kraujagyslių ligos išskirtinai kankina vyresnio amžiaus žmones. Tačiau gydytojas kardiologas Raimondas Kubilius pabrėžia, kad šios ligos jaunėja ir vis dažniau diagnozuojamos net 30–40 metų amžiaus pacientams. Pastarosiomis savaitėmis Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje gydyti pacientai, kuriems buvo diagnozuotas ūminis miokardo infarktas, buvo 32 ir 43 metų amžiaus. Abu turėjo po kelis rizikos veiksnius, apie kuriuos dažnai nieko nežinojo – padidėjusį cholesterolio kiekį, arterinį kraujospūdį, šeiminę anamnezę ir rūkė. Šių veiksnių derinys gali sukelti rimtų širdies pažeidimų, net jei žmogus jaučiasi gerai ir nejaučia jokių simptomų.
Gydytojas pabrėžia, kad sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje auga, o tai rodo, kad rizikos veiksnių įtaka yra didelė ir dažnai nepastebima. Todėl prevencijos programos rekomenduoja pradėti tikrintis sveikatą nuo 40 metų, tačiau rizikos veiksnių paieška ir kontrolė turėtų prasidėti dar anksčiau.
Rizikos veiksniai – dažnai nepastebimi ir tylūs priešai
Vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad padidėjęs cholesterolio kiekis, arterinis kraujospūdis ar cukraus kiekis kraujyje dažnai nesukelia jokių skausmų ar kitų požymių. Žmonės jaučiasi sveiki, todėl neskiria dėmesio šiems rodikliams. Taip pat klaidinga manyti, kad jei šeimoje niekas nesirgo širdies ligomis, pats žmogus yra saugus. Paveldimumas yra tik vienas iš rizikos veiksnių, o daugelis jų gali būti įgyti arba atsirasti dėl gyvenimo būdo, mitybos ir kitų aplinkos veiksnių.
Įdomu, kad kai kurios šalys netgi pradeda ieškoti šių rizikos veiksnių vaikystėje – net nuo 1–3 metų amžiaus atliekami cholesterolio tyrimai ir prireikus skiriamas gydymas. Lietuvoje rekomenduojama bent jau nuo 18 metų profilaktiškai tirti cholesterolį. Taip siekiama išvengti būsimų širdies ligų, kurios gali prasidėti tyliai ir netikėtai.
Infarktas gali prasidėti ne tik stipriu krūtinės skausmu
Dažnai manoma, kad miokardo infarktas visada pasireiškia stipriu, nepakeliamu krūtinės skausmu. Nors tai yra dažniausias simptomas, apie 10 proc. atvejų, ypač kai užsikemša dešinioji širdies kraujagyslė, infarktas gali pasireikšti silpnumu, diskomfortu viršutinėje pilvo dalyje ar kitais netipiniais simptomais. Dėl to pacientai dažnai klaidingai mano, kad tai virškinimo sutrikimai ir vartoja vaistus nuo skrandžio, praranda brangų laiką, kol kreipiasi į medikus.
Be to, pacientai, kurie jau serga išemine širdies liga, gali jausti tik nedidelį maudimą ar spaudimą už krūtinkaulio, kuris dažnai ignoruojamas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus pojūčius, ypač jei jie lydimi silpnumo, dusulio ar prakaitavimo, ir nedelsti kreiptis į gydytojus.
Moterų širdies ligos pasireiškia vėliau, bet rizika išlieka
Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena apie dešimt metų ilgiau nei vyrai, o širdies ir kraujagyslių ligos joms dažniausiai pasireiškia vėliau – po menopauzės. Estrogenai, moteriški hormonai, turi apsauginį poveikį širdžiai ir kraujagyslėms, todėl iki menopauzės moterys yra mažiau pažeidžiamos išeminės širdies ligos. Tačiau sumažėjus estrogenų kiekiui, rizika tampa panaši kaip vyrų, tik pasireiškia maždaug po dešimtmečio.
Šis biologinis skirtumas reiškia, kad moterims taip pat būtina rūpintis savo širdies sveikata, stebėti rizikos veiksnius ir laikytis prevencinių priemonių, ypač sulaukus 40 metų ir vyresniame amžiuje.
Liesumas nėra garantija nuo širdies ligų
Dažnas klaidingai mano, kad liekni žmonės yra mažiau pažeidžiami širdies ligų. Tačiau net ir liekni pacientai gali turėti padidėjusį cholesterolio kiekį ar arterinį kraujospūdį. Genetiniai faktoriai lemia, kad apie 70 proc. cholesterolio yra pagaminama organizme, nepriklausomai nuo mitybos. Todėl net ir sveikai maitinantis ar neturint antsvorio, žmogus gali būti rizikos grupėje.
Be to, rūkymas išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių, nepriklausomai nuo kūno masės indekso. Kūno svoris nėra pagrindinis širdies ligų rizikos rodiklis, todėl liesumas negarantuoja apsaugos nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Cholesterolis ir gyvenimo būdo įtaka
Padidėjęs cholesterolio kiekis dažnai siejamas su netinkama mityba, tačiau tai nėra vienintelė priežastis. Nors gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip subalansuota mityba, mažesnis riebaus maisto vartojimas ir fizinis aktyvumas gali sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje apie 15–20 proc., daugeliui pacientų to nepakanka. Organizmo sintezuojamo cholesterolio kiekis gali būti didelis dėl genetikos, todėl kartais būtini vaistai, stabdantys cholesterolio gamybą.
Taigi, nors sportas ir sveika mityba yra būtinos priemonės širdies ligų prevencijai, jos negali visiškai pakeisti medikamentinio gydymo, jei cholesterolio kiekis yra labai aukštas.
