Tragedijos šešėlyje: Krokuvos kardinolo žodžiai, kurie sukrėtė miestą ir pažadino viltį

Tragedijos šešėlyje: Krokuvos kardinolo žodžiai, kurie sukrėtė miestą ir pažadino viltį

Krokuvos metropolito pamokslas – skausmo ir vilties akivaizdoje

Krokuvos metropolitas kardinolas Grzegorzas Ryśas sekmadienį, lapkričio 8 dieną, po pietų aukotose šventosiose Mišiose atkreipė dėmesį į skaudžią tragediją, įvykusią Pagrindinėje aikštėje. Per išpuolį žuvo šeši žmonės, o dar 15 buvo sužeisti. Kardinolas kalbėjo apie didžiulį skausmą, kuris apėmė ne tik aukų artimuosius, bet ir visą miestą. Jis pabrėžė, kad tokiais momentais žmogaus galimybės yra ribotos – svarbiausia tiesiog būti kartu ir dalintis bendru skausmu.

Metropolitas akcentavo, kad ši tragedija kelia daugybę sudėtingų klausimų apie gyvenimo prasmę, smurtą ir augančią neapykantą. Tačiau jis taip pat priminė, jog paskutinis žodis priklauso ne neapykantai ar mirtiai, o gyvenimui ir meilei. Ši žinia atspindi krikščionišką viltį, kuri išlieka net ir sunkiausiais laikais.

Krikščioniška viltis mirties akivaizdoje

Kardinolas Ryśas savo pamoksle remėsi šv. Pauliaus žodžiais apie tuos, kurie „užmigo“, kalbėdamas apie nužudytus per išpuolį. Jo žodžiai apie tai, kad Jėzus yra greitesnis už kulkas ir supa bei migdo žuvusiuosius, buvo skirtas ne tik paguodai, bet ir tikėjimo išraiškai, kad mirtis nėra galutinis pabaigos taškas. Kardinolas pabrėžė, jog mirtis nenutraukia santykių, artumo ar ryšių, o kartais juos net sustiprina.

Ši krikščioniška viltis nereiškia skausmo neigimo – metropolitas aiškiai pasakė, kad liūdima ir gedima, tačiau šis liūdesys yra lydimas vilties. Jis atkreipė dėmesį, kad dažnai kyla klausimas, kur buvo Dievas tokiose tragedijose ir kodėl nesustabdė smurto. Kardinolas pripažino, kad Dievo veikimas kartais atrodo pavėluotas, tačiau tikėjimas moko, kad blogis neturi paskutinio žodžio.

Smurtas ir neapykanta – visuomenės iššūkiai po tragedijos

Karduolinas Ryśas taip pat kreipė dėmesį į visuomenėje tvyrančią atmosferą – augančią agresiją, neapykantą ir susipriešinimą. Jis pabrėžė, kad atsakas į smurtą negali būti meilės ir pagarbos vienas kitam atsisakymas. Meilė turi išlikti nepaisant blogio, nes tik ji išlaiko viltį gyvą.

Metropolitas ragino neišleisti iš rankų meilės kitiems žmonėms, miestui ir bendruomenei, nes būtent iš meilės kyla tikėjimas ir viltis. Jis pabrėžė, kad jei leistume neapykantai ir susiskaldymui užgožti meilę, prarastume pagrindinį gyvenimo ir tikėjimo pagrindą.

Tragedijos šešėlyje: Krokuvos kardinolo žodžiai, kurie sukrėtė miestą ir pažadino viltį

Kaip gyventi po tragedijos? Kardinolo patarimai

Kardinolas G. Ryśas pamokslo pabaigoje siūlė, kaip įveikti baimę ir nežinomybę po tokios skaudžios patirties. Jis ragino nesikoncentruoti į nerimą dėl ateities, o susitelkti į kasdienius darbus ir juos atlikti geriausiai, kaip įmanoma, vadovaujantis Dievo valia. Tai – praktinis kvietimas gyventi čia ir dabar, nepaisant sunkumų.

Be to, metropolitas priminė apie mirties nenuspėjamumą – nors mirtis yra neišvengiama, jos laikas neaiškus. Jis atkreipė dėmesį, kad niekas negalėjo tikėtis, jog paprasta išvyka į Krokuvą baigsis tokia tragedija. Ši mintis skatina vertinti kiekvieną dieną ir gyventi su viltimi, o ne baime.

Tragedijos aplinkybės Krokuvoje

Šeštadienį, lapkričio 7 dieną, Krokuvos Pagrindinėje turgaus aikštėje įvyko tragiškas incidentas, kurį sukėlė 24 metų M. Oksińskis. Ginkluotas automatiniu šautuvu, jis pradėjo šaudyti į nekaltus žmones. Per išpuolį žuvo šeši, o 15 buvo sužeisti. Vėliau policija jo namuose Ostrovece Šventokšyške rado trijų žmonių – užpuoliko tėvų ir jaunesnės sesers – kūnus.

Paties jauno vyro būklė buvo kritinė, jis buvo gydomas ligoninėje. Pirmadienį pranešta, kad jis mirė ligoninėje. Šis tragiškas įvykis sukrėtė visą Krokuvą ir visą šalį, sukeldamas ne tik skausmą, bet ir rimtą diskusiją apie smurtą, neapykantą ir visuomenės saugumą.

Patiko? Pasidalink! Ačiū.