Šiandien telefonas daugeliui žmonių yra ne tik ryšio priemonė. Juo mokame už pirkinius, gauname banko pranešimus, tikriname naujienas, naudojamės navigacija, bendraujame su artimaisiais ir gauname perspėjimus apie galimas grėsmes. Tačiau ekstremaliosios situacijos metu gali nutikti tai, apie ką kasdienybėje retai susimąstome – vienu metu gali sutrikti elektra, internetas ir mobilusis ryšys.
Tokiu atveju telefonas, net ir visiškai įkrautas, nebūtinai išspręs visas problemas.
Todėl specialistai ragina gyventojus pasiruošti scenarijui, kai įprastos ryšio priemonės tam tikrą laiką neveikia. Tam nereikia brangios įrangos ar sudėtingo plano. Svarbiausia – iš anksto žinoti, kaip elgtis ir kaip gauti informaciją, jeigu įprastas internetas staiga tampa nepasiekiamas.
Pirmiausia – nepanikuoti
Jeigu namuose staiga dingsta elektra, o kartu telefone nebeveikia internetas ir mobilusis ryšys, pirmoji reakcija dažnai būna bandymas iš karto skambinti artimiesiems.
Tačiau jeigu ryšys sutrikęs visame regione, dešimtys ar šimtai tūkstančių žmonių vienu metu gali bandyti atlikti tą patį.
Todėl pirmosiomis minutėmis svarbiausia neperkrauti ryšio tinklų be būtinybės ir įvertinti situaciją.
Jeigu nėra tiesioginės grėsmės gyvybei, nereikėtų skambinti visiems pažįstamiems ir bandyti išsiaiškinti, kas vyksta. Pirmiausia reikėtų ieškoti oficialios informacijos kitais prieinamais būdais.
Telefonas turi būti paruoštas dar prieš krizę
Vienas paprasčiausių dalykų, kurį galima padaryti šiandien, – pasirūpinti, kad telefonas krizės pradžioje būtų kuo geriau paruoštas.
Kasdienio naudojimo metu baterija gali būti beveik išsikrovusi, todėl netikėtas elektros dingimas gali greitai tapti problema.
Rekomenduojama:
- telefoną reguliariai laikyti pakankamai įkrautą;
- turėti išorinę bateriją;
- pasirūpinti tinkamu įkrovimo laidu;
- iš anksto įsidiegti reikalingas oficialias programėles;
- svarbiausius telefono numerius išsaugoti ne tik internetinėse paskyrose;
- svarbiausią informaciją turėti ir popieriniu formatu.
Taip pat verta periodiškai patikrinti, ar išorinė baterija nėra išsikrovusi.
Jeigu dingsta elektra – taupykite telefono bateriją
Kai elektra dingsta, telefono baterija tampa ribotu ištekliumi.
Todėl nereikėtų pirmąją valandą nuolat tikrinti socialinių tinklų, žiūrėti vaizdo įrašų ar naudoti telefono vien tam, kad prastumtumėte laiką.
Galima sumažinti ekrano ryškumą, išjungti nereikalingas funkcijas, uždaryti nenaudojamas programas ir, jeigu ryšio nereikia, naudoti energijos taupymo režimą.
Svarbiausia telefono paskirtis krizės metu – gauti svarbią informaciją ir prireikus susisiekti su pagalbos tarnybomis ar artimaisiais.
Jeigu baterijos procentai pradeda sparčiai mažėti, telefoną reikėtų naudoti tik būtiniausiems veiksmams.
Ne visada reikia interneto, kad gautumėte svarbią informaciją
Žmonės dažnai mano, kad nutrūkus internetui jie liks visiškai be informacijos.
Tačiau taip nebūtinai yra.
Krizės atveju svarbų vaidmenį gali atlikti radijas ir kitos oficialios informavimo priemonės. Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms rekomendacijose gyventojams patariama turėti alternatyvių informacijos gavimo būdų, įskaitant baterijomis maitinamą radijo imtuvą.
Tai ypač aktualu, jeigu vienu metu neveikia mobilusis internetas, namų interneto ryšys ir elektros tiekimas.
Todėl paprastas radijo imtuvas, kurį galima naudoti be elektros tinklo, gali būti gerokai naudingesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo.
Radijas gali tapti svarbiausiu informacijos šaltiniu
Šiais laikais radijas kai kuriuose namuose dulka stalčiuje. Tačiau ekstremaliosios situacijos metu jo reikšmė gali smarkiai išaugti.
Radijo pranašumas tas, kad jis gali veikti nepriklausomai nuo namų interneto ir, priklausomai nuo konkrečios situacijos, būti naudojamas su baterijomis.
Todėl šeimai verta iš anksto žinoti, kur laikomas radijo imtuvas ir ar jis veikia.
Dar geriau – pasirūpinti atsarginėmis baterijomis.
Jeigu krizės metu oficialūs kanalai skelbia informaciją per radiją, gyventojai gali sužinoti apie situacijos pokyčius, rekomenduojamus veiksmus ir institucijų sprendimus.
Ką daryti, jeigu neveikia mobilusis ryšys?
Jeigu telefonas rodo, kad nėra ryšio, pirmiausia nereikia manyti, kad sugedo pats telefonas.
Gali būti sutrikęs mobiliojo ryšio tinklas arba jo veikimas tam tikroje teritorijoje.
Tokiu atveju nereikėtų nuolat perkrauti telefono ar vaikščioti po miestą ieškant „geresnio signalo“.
Jeigu reikia skubios pagalbos ir nėra galimybės prisiskambinti, svarbu ieškoti kito būdo pasiekti pagalbos tarnybas arba kreiptis į netoliese esančius žmones ir institucijas, kurios gali suteikti pagalbą.
Taip pat svarbu žinoti, kad ryšio sutrikimo atveju situacija gali pasikeisti po tam tikro laiko, todėl telefoną verta laikyti įjungtą ir periodiškai patikrinti, ar ryšys atsirado.
O jeigu negalite susisiekti su artimaisiais?
Tai viena sunkiausių situacijų.
Jeigu krizės metu nebegalite prisiskambinti šeimos nariui, nereikėtų iš karto daryti išvados, kad jam atsitiko nelaimė.
Ryšio sutrikimas pats savaime nereiškia, kad žmogus yra pavojuje.
Todėl šeimai verta iš anksto susitarti dėl paprasto veiksmų plano.
Pavyzdžiui, galima susitarti:
„Jeigu ryšys dingsta, visi liekame ten, kur tuo metu esame, ir laukiame oficialios informacijos.“
Arba iš anksto pasirinkti vieną konkretų žmogų, kuris būtų pagrindinis kontaktas šeimai.
Jeigu ryšys atsiranda tik trumpam, nereikėtų atlikti dešimčių skambučių. Geriau išsiųsti trumpą žinutę, pavyzdžiui:
„Esu saugus. Esu namuose. Laukiu informacijos.“
Šeimos planas – geriau ant popieriaus
Daugelis žmonių visus telefono numerius laiko tik telefone.
Tačiau jeigu telefonas išsikrauna, prarandamas arba sugenda, šie numeriai gali tapti nepasiekiami.
Todėl verta turėti nedidelį popierinį lapą, kuriame būtų surašyti:
- artimiausių šeimos narių telefono numeriai;
- artimųjų, gyvenančių kitame mieste, kontaktai;
- svarbūs adresai;
- vaikų mokyklos ar darželio kontaktai;
- gydytojų ar kitų svarbių žmonių numeriai;
- susitikimo vieta, dėl kurios šeima yra iš anksto susitarusi.
Tokį lapą galima laikyti dokumentų aplanke arba kitoje visiems šeimos nariams žinomoje vietoje.
Nepamirškite, kad neveiks ir navigacija
Jeigu dingsta internetas, gali sutrikti ir kai kurios kasdienės navigacijos funkcijos.
Todėl krizės atveju nereikėtų aklai pasikliauti telefonu, ypač jeigu reikia evakuotis.
Naudinga iš anksto žinoti pagrindinius kelius savo mieste, artimiausios priedangos vietą ir galimus išvykimo maršrutus.
Šeimai taip pat verta turėti bent paprastą popierinį miesto ar vietovės žemėlapį.
Tai gali atrodyti senamadiška, tačiau būtent tokios priemonės tampa vertingos tada, kai elektroninės sistemos nebeveikia.
Banko kortelė gali neveikti
Elektra ir ryšys svarbūs ne tik telefonui.
Jų sutrikimai gali paveikti parduotuvių kasas, mokėjimo terminalus, bankomatus ir kitas elektronines paslaugas.
Todėl pasirengimo rekomendacijose dažnai akcentuojama, kad namuose verta turėti tam tikrą kiekį grynųjų pinigų.
Tai nėra raginimas išsiimti visas santaupas.
Pakanka turėti rezervą būtinoms smulkioms išlaidoms tuo atveju, jei trumpam nebūtų galima atsiskaityti elektroniniu būdu.
Ką daryti, jei neveikia ir televizija, ir internetas?
Tokioje situacijoje svarbiausia nepradėti tikėti pirmu gandu, kurį išgirdote iš kaimyno, socialiniuose tinkluose ar atsitiktiniame pokalbyje.
Jeigu oficialūs informacijos kanalai tuo metu nepasiekiami, geriausia vengti nepatikrintų teiginių.
Ypač pavojinga gali būti informacija apie tariamas evakuacijas, neva uždarytus kelius, išgalvotus išpuolius ar kitus įvykius.
Krizės metu žmonės gali būti ypač imlūs informacijai, kuri patvirtina jų baimes.
Todėl taisyklė paprasta: neplatinkite informacijos, kurios negalite patikrinti.
Ar verta namuose turėti baterijomis veikiantį radiją?
Taip, tai viena iš paprasčiausių papildomų priemonių.
Jeigu elektra ir internetas neveikia, radijas gali likti vienu iš būdų gauti oficialią informaciją.
Dar geriau, jei radijo imtuvas turi alternatyvų maitinimo būdą ir namuose yra pakankamai baterijų.
Svarbu ne tik jį nusipirkti, bet ir kartais patikrinti, ar jis veikia.
Tas pats principas galioja žibintuvėliams, išorinėms baterijoms ir kitiems pasirengimo daiktams.
Avarinės priemonės naudingos tik tada, kai jos veikia ir žmogus žino, kur jas rasti.
Jeigu ryšys atsirado – neskubėkite jo apkrauti
Tarkime, po kelių valandų telefonas vėl pagauna signalą.
Pirmoji pagunda – paskambinti visiems šeimos nariams ir draugams.
Tačiau jeigu tuo metu ryšys dar silpnas, dešimtys tūkstančių žmonių gali bandyti atlikti tą patį.
Todėl geriau pirmiausia patikrinti oficialią informaciją ir, jeigu būtina, išsiųsti trumpą SMS.
Jeigu artimieji yra saugūs, nebūtina ilgai kalbėtis.
Trumpa žinutė „Esu saugus“ kartais yra daug naudingesnė nei ilgas pokalbis.
Ką verta pasiruošti jau šiandien?
Norint pasiruošti galimam elektros ir ryšio sutrikimui, nereikia laukti jokios krizės.
Šeimai verta turėti:
- įkrautą išorinę bateriją;
- įkrovimo laidus;
- žibintuvėlį;
- atsarginių baterijų;
- baterijomis veikiantį radijo imtuvą;
- popierinį žemėlapį;
- svarbių telefono numerių sąrašą;
- svarbiausių dokumentų kopijas;
- šiek tiek grynųjų pinigų;
- vandens ir maisto atsargų;
- būtinų vaistų;
- pirmosios pagalbos priemonių.
Taip pat verta šeimoje aptarti, kur visi susitiktų, jeigu ryšys būtų visiškai nutrūkęs.
Svarbiausia – ne telefonas, o pasirengimas
Telefonas yra puiki priemonė, tačiau ekstremalioje situacijoje jis neturėtų būti vienintelis žmogaus informacijos ir saugumo šaltinis.
Jeigu dingsta elektra, internetas ir mobilusis ryšys, daugiausia padeda ne naujausias išmanusis telefonas, o iš anksto apgalvotas šeimos planas, atsarginiai informacijos šaltiniai ir elementarios atsargos.
Todėl pasiruošti verta ne tada, kai jau nebeveikia internetas, o šiandien.
Įkrauta išorinė baterija, veikiantis radijas, žibintuvėlis, popieriuje užrašyti svarbūs numeriai ir šeimos veiksmų planas neužima daug vietos, tačiau krizės metu gali tapti labai svarbūs.
O jeigu vieną dieną telefonas staiga parodys, kad nėra ryšio, svarbiausia prisiminti: ryšio nebuvimas dar nereiškia, kad esate vieni.
Svarbiausia išlikti ramiems, taupyti turimus išteklius, sekti oficialią informaciją ir veikti pagal iš anksto apgalvotą planą.
