Įsivaizduokite situaciją, kai vieną rytą namuose dingsta elektra, neveikia internetas, mobilusis ryšys tampa nepatikimas, o parduotuvės dėl sutrikusio tiekimo laikinai užsidaro. Galbūt mieste paskelbiama ekstremalioji situacija, kyla didelė audra, sutrinka vandens tiekimas ar gyventojams rekomenduojama laikinai likti namuose.
Tokioje situacijoje svarbiausia ne panika, o pasirengimas.
Lietuvos gyventojams rekomenduojama turėti atsargų bent 72 valandoms, kad netikėtos krizės atveju šeima galėtų savarankiškai pasirūpinti pagrindiniais poreikiais ir nelauktų skubios pagalbos. Tai nereiškia, kad reikia namus paversti sandėliu ar išleisti didžiules sumas pinigų. Daug svarbiau iš anksto apgalvoti, ko iš tikrųjų reikėtų šeimai, jeigu įprastos paslaugos kelioms paroms būtų sutrikusios.
Kodėl būtent 72 valandos?
Pirmosios krizės valandos dažnai būna chaotiškiausios. Sutrikus elektros tiekimui, ryšiui, vandens tiekimui ar transportui, žmonės vienu metu gali pradėti ieškoti tų pačių prekių ir paslaugų.
Todėl pasirengimo tikslas nėra pasiruošti gyventi be pagalbos savaites ar mėnesius. Pagrindinė mintis paprasta – šeima turėtų sugebėti savarankiškai išgyventi pirmąsias tris paras.
Tai ypač svarbu, jeigu šeimoje yra mažų vaikų, vyresnio amžiaus žmonių, žmonių su negalia arba augintinių.
72 valandų atsargos taip pat gali būti naudingos ne tik karo atveju. Jos praverčia ir per dideles audras, potvynius, ilgalaikius elektros tiekimo sutrikimus, technines avarijas ar kitas ekstremalias situacijas.
Pirmiausia – vanduo
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuo reikėtų pasirūpinti iš anksto, yra geriamasis vanduo.
Maisto trūkumą žmogus gali ištverti gerokai ilgiau nei vandens trūkumą, todėl būtent vandens atsargos turėtų būti vienas pirmųjų pasiruošimo darbų.
LT72 rekomenduoja pasirūpinti geriamojo vandens atsargomis bent kelioms paroms. Kiek tiksliai vandens reikės, priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, jų amžiaus, sveikatos būklės, oro temperatūros ir kitų aplinkybių.
Vanduo reikalingas ne tik gėrimui. Jo gali prireikti maistui ruošti, higienai ir vaikų priežiūrai.
Todėl šeimai verta iš anksto apskaičiuoti, kiek vandens reikėtų trims paroms, ir laikyti jį tokioje vietoje, kur būtų lengvai pasiekiamas.
Maistas, kurio nereikia gaminti ilgai
Kitas svarbus dalykas – maisto atsargos.
Krizės metu gali nebūti elektros, todėl nereikėtų planuoti, kad visą maistą galėsite gaminti elektrinėje viryklėje ar orkaitėje.
Geriausia rinktis ilgai negendančius produktus, kuriuos galima valgyti arba paruošti labai paprastai.
Tai gali būti konservai, kruopos, makaronai, džiovinti vaisiai, riešutai, trapučiai, ilgai negendantis pienas, įvairūs užkandžiai ir kiti šeimai įprasti produktai.
Svarbu atsižvelgti ir į individualius poreikius.
Jeigu šeimoje yra mažas vaikas, reikėtų turėti jo įprasto maisto. Jei žmogus laikosi specialios dietos, tokių produktų taip pat reikėtų turėti atsargoje.
O jeigu namuose yra augintinis, nereikėtų pamiršti ir jo maisto.
Vaistai – dar vienas dalykas, kurio krizės metu gali pritrūkti
Įprastomis dienomis vaistinė dažniausiai yra netoliese. Tačiau ekstremaliosios situacijos metu jos gali būti uždarytos, sunkiai pasiekiamos arba jose gali susidaryti didelės eilės.
Todėl šeimai verta pasirūpinti pagrindinėmis pirmosios pagalbos priemonėmis ir turėti būtinų vaistų atsargą.
Jeigu kuris nors šeimos narys nuolat vartoja gydytojo paskirtus vaistus, ypač svarbu pasirūpinti, kad jų nepritrūktų.
Taip pat naudinga turėti tvarsčių, pleistrų, dezinfekavimo priemonių, termometrą ir kitų šeimai reikalingų pirmosios pagalbos priemonių.
Svarbu reguliariai patikrinti galiojimo datas.
Žibintuvėlis gali tapti vienu svarbiausių daiktų namuose
Dingus elektrai žmogus labai greitai supranta, kiek daug kasdienybėje priklauso nuo elektros.
Tamsoje ieškoti daiktų telefone naudojant jo žibintuvėlį nėra pats geriausias sprendimas, ypač jeigu tuo pačiu metu reikia taupyti telefono bateriją.
Todėl namuose verta turėti bent vieną, o dar geriau – kelis žibintuvėlius.
Prie jų reikėtų laikyti ir tinkamas baterijas.
Taip pat naudinga turėti kitų alternatyvių šviesos šaltinių, tačiau juos būtina naudoti saugiai. Atvira liepsna namuose gali sukelti papildomą gaisro pavojų.
Telefonas gali būti naudingas, tačiau vien juo pasikliauti nereikėtų
Telefonas krizės metu tampa vienu svarbiausių informacijos šaltinių.
Juo galima gauti perspėjimo pranešimus, susisiekti su artimaisiais, pasitikrinti oficialią informaciją.
Tačiau telefonas turi vieną didelį trūkumą – jo baterija nėra begalinė.
Todėl šeimai verta turėti išorinę bateriją, įkrovimo laidus ir galimybę įkrauti įrenginius kitais būdais.
Taip pat pravartu iš anksto įsidiegti reikalingas oficialias programėles ir žinoti, kuriuose šaltiniuose ieškoti patikimos informacijos.
Radijas gali būti svarbus net tada, kai internetas neveikia
Daugelis žmonių šiandien informaciją gauna tik internetu. Tačiau didelės krizės metu interneto arba mobiliojo ryšio veikimas gali būti sutrikęs.
Todėl pasirengimo rekomendacijose svarbią vietą užima radijas.
Jeigu turite baterijomis arba kitu nepriklausomu energijos šaltiniu veikiantį radijo imtuvą, jį verta laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje.
Tai gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu, kai kiti ryšio kanalai neveikia.
Grynieji pinigai taip pat gali būti naudingi
Įprastomis dienomis daugelis žmonių beveik nenaudoja grynųjų.
Tačiau jeigu dėl elektros ar ryšio sutrikimų neveikia banko kortelių skaitytuvai ar bankomatai, atsiskaityti gali tapti sudėtinga.
Todėl namuose verta turėti tam tikrą kiekį grynųjų pinigų smulkioms būtinoms išlaidoms.
Tai nereiškia, kad reikia ištuštinti banko sąskaitą. Svarbiausia – turėti nedidelį rezervą nenumatytiems atvejams.
Dokumentai turi būti lengvai pasiekiami
Krizės atveju gali prireikti asmens dokumentų, sveikatos informacijos, draudimo dokumentų ar kitų svarbių duomenų.
Todėl verta iš anksto žinoti, kur namuose laikomi svarbiausi dokumentai.
Naudinga turėti ir jų kopijas.
Jeigu prireiktų skubiai išvykti iš namų, nereikėtų gaišti laiko ieškant paso, asmens tapatybės kortelės ar kitų dokumentų.
Drabužiai ir avalynė – ne mažiau svarbūs
Jeigu tektų evakuotis, žmogus gali būti priverstas dalį kelio eiti pėsčiomis.
Todėl pasirengimo krepšyje ar lengvai pasiekiamoje vietoje verta turėti patogius drabužius, apatinius, kojines ir tvirtą avalynę.
Apranga turėtų atitikti sezoną.
Vasarą svarbi apsauga nuo saulės ir karščio, o šaltuoju metų laiku – šilti drabužiai, kepurė, pirštinės ir tinkama avalynė.
Higienos priemonės
Dar vienas dalykas, apie kurį dažnai pagalvojama per vėlai – higiena.
Šeimos atsargose verta turėti tualetinio popieriaus, muilo, dantų pastos ir šepetėlių, drėgnų servetėlių, higienos priemonių moterims, sauskelnių, jeigu jų reikia, bei kitų kasdien naudojamų priemonių.
Jeigu vandens tiekimas būtų sutrikęs, kai kurios higienos priemonės galėtų tapti ypač svarbios.
Ką daryti, jeigu šeimoje yra mažų vaikų?
Šeima su vaikais turėtų pasiruošti šiek tiek daugiau.
Vaikui gali reikėti ne tik maisto ir vandens, bet ir sauskelnių, mišinio, vaistų, mėgstamo žaislo, antklodės ar kitų daiktų, kurie padėtų išlikti ramiam.
Vaikui taip pat verta paprastai paaiškinti, ką reikėtų daryti, jeigu dingsta elektra, pasigirsta sirenos ar šeimai reikia palikti namus.
Svarbiausia – nekelti vaikui papildomos baimės, o išmokyti paprastų veiksmų.
Nepamirškite augintinių
Šuo, katė ar kitas augintinis krizės metu taip pat priklauso nuo šeimininko.
Todėl reikėtų turėti pakankamai maisto ir vandens augintiniui, jo vaistų, jeigu jų reikia, taip pat pavadėlį, transportavimo dėžę ar kitą saugiam pervežimui reikalingą priemonę.
Jeigu tektų evakuotis, augintinio negalima palikti likimo valiai.
Šeima turėtų turėti ne tik daiktų, bet ir planą
Galbūt svarbiausia pasiruošimo dalis nėra nė vienas konkretus daiktas.
Tai – šeimos veiksmų planas.
Šeimos nariai turėtų žinoti:
- kur susitikti, jeigu nutrūksta ryšys;
- kam pirmiausia skambinti;
- kur yra artimiausia priedanga;
- kur laikomos svarbiausios atsargos;
- kur yra dokumentai;
- ką daryti, jeigu šeimos nariai krizės metu yra skirtingose vietose;
- kaip pasirūpinti vaikais, senjorais ir augintiniais.
Toks planas ypač svarbus todėl, kad krizės metu žmonės gali būti sutrikę ir veikti ne taip racionaliai, kaip įprastai.
Ar reikia viską pirkti šiandien?
Nebūtinai.
Pasirengimas nėra varžybos, kuriose reikia per vieną dieną pripirkti pilną automobilį konservų.
Daug protingiau atsargas susidaryti palaipsniui.
Pradėkite nuo vandens, maisto, vaistų, pirmosios pagalbos priemonių, šviesos šaltinių ir telefono įkrovimo priemonių. Vėliau patikrinkite, ko trūksta konkrečiai jūsų šeimai.
Svarbiausia, kad atsargos būtų realiai naudojamos ir periodiškai atnaujinamos.
Nereikia prisipirkti produktų, kurių šeima niekada nevalgo. Geriau turėti įprasto, pažįstamo ir ilgai negendančio maisto.
72 valandos – ne apie baimę, o apie pasirengimą
Kalbos apie krizes, karą ar ekstremaliąsias situacijas daugeliui žmonių gali kelti nerimą. Tačiau pasirengimas nebūtinai reiškia, kad žmogus tikisi blogiausio.
Priešingai – pasiruošęs žmogus dažnai gali jaustis ramiau, nes žino, ką darytų netikėtoje situacijoje.
Trys paros savarankiškumo gali būti svarbios ne tik karo atveju. Didelė audra, elektros tinklo gedimas, potvynis, techninė avarija ar kitas netikėtas įvykis taip pat gali kelioms dienoms sutrikdyti įprastą gyvenimą.
Todėl verta ne laukti krizės, o pasiruošti iš anksto.
Vanduo, maistas, vaistai, šviesa, ryšys, dokumentai ir aiškus šeimos planas – tai pagrindas, nuo kurio galima pradėti.
72 valandos nėra skirtos tam, kad žmogus išsigąstų. Jos skirtos tam, kad netikėtai sutrikus įprastam gyvenimui šeima galėtų ramiai pasirūpinti savimi ir palaukti, kol situacija bus stabilizuota.
