Įsivaizduokite visiškai įprastą dieną. Esate darbe, parduotuvėje, automobilyje ar namuose, o telefone staiga pasirodo ryškus perspėjimas: „ORO PAVOJUS“. Tokia žinutė gali sukelti nerimą, tačiau būtent pirmosios minutės yra tos, kuriomis svarbiausia nepasiduoti panikai ir veikti pagal aiškias taisykles.
Lietuvoje šiuo metu naudojami keturi perspėjimų apie oro pavojų lygiai: geltonas – „tikėtinas oro pavojus“, geltonas po raudono perspėjimo, raudonas – „oro pavojus“, ir baltas – „oro pavojaus nėra“. Kiekvienas jų turi skirtingą reikšmę ir nurodo, kaip turėtų elgtis gyventojai.
Tačiau jeigu telefone jau matote būtent raudoną perspėjimą „ORO PAVOJUS“, delsti nereikėtų. Oficialios rekomendacijos nurodo nedelsiant vykdyti pranešime pateiktus nurodymus, skubėti į priedangą arba kitą saugią vietą ir laukti tolesnės informacijos.
Pirmas žingsnis – perskaitykite visą pranešimą
Pamačius perspėjimą nereikėtų iš karto skambinti artimiesiems, dalytis žinute socialiniuose tinkluose ar ieškoti informacijos įvairiuose neaiškiuose interneto puslapiuose.
Pirmiausia reikia atidžiai perskaityti visą telefone gautą pranešimą. Jame nurodoma, kokia grėsmė nustatyta ir kokių veiksmų gyventojams rekomenduojama imtis.
LT72 pabrėžia, kad konkrečioje situacijoje svarbiausia vadovautis būtent gauto perspėjimo instrukcijomis. Keičiantis situacijai, gyventojams gali būti siunčiami nauji pranešimai, todėl pirmoji žinutė nebūtinai bus paskutinė.
Antras žingsnis – nebandykite išsiaiškinti, „kas vyksta“, eidami į lauką
Viena iš klaidų tokioje situacijoje būtų išeiti į lauką pasižiūrėti, kas vyksta danguje.
Jeigu paskelbtas oro pavojus, rekomenduojama kuo greičiau pasitraukti į saugesnę vietą. Oficialiose rekomendacijose nurodoma, kad lauke esantys žmonės turėtų ieškoti artimiausios priedangos. Tai nebūtinai turi būti tik specialiu ženklu pažymėta priedanga – tam tikrais atvejais gali būti naudojamos požeminės pėsčiųjų perėjos, tuneliai, rūsiai ar kitos saugesnės vietos.
Todėl gavus perspėjimą nereikėtų stovėti gatvėje, stebėti dangaus ar filmuoti situacijos telefonu.
Tikslas paprastas – kuo greičiau patekti į saugesnę vietą.
Trečias žingsnis – susiraskite artimiausią priedangą
Priedanga nebūtinai turi būti toje vietoje, kurioje gyvenate. Jeigu perspėjimas jus užklupo darbe, parduotuvėje ar vaikštant mieste, reikia vertinti aplinką ir pasirinkti artimiausią saugią vietą.
Oficialiose rekomendacijose nurodoma, kad gavus raudoną perspėjimą reikėtų skubėti į artimiausią priedangą. Jeigu jos pasiekti per trumpą laiką neįmanoma, reikėtų pasirinkti saugiausią tuo metu prieinamą pastato vietą.
Tai gali būti rūsys, požeminė patalpa arba patalpa be langų, kuo labiau apsaugota nuo išorės.
Jeigu priedangos netoliese nėra, LT72 rekomenduoja pastato viduje pasirinkti kuo saugesnę vietą – rūsį, patalpą be langų arba vietą, kurioje nuo lauko jus skirtų dvi sienos.
O jeigu perspėjimas užklupo automobilyje?
Tai viena situacijų, apie kurią žmonės dažnai pagalvoja tik tada, kai jau būna per vėlu.
Jeigu oro pavojaus pranešimą gaunate važiuodami, nereikėtų aklai tęsti kelionės ar bandyti kuo greičiau pasiekti namus.
Svarbiausia – įvertinti, kur yra artimiausia saugi vieta, ir vadovautis oficialiame perspėjime pateiktais nurodymais. Jei saugi vieta yra netoliese, automobilį reikėtų palikti taip, kad jis netrukdytų eismui ar specialiosioms tarnyboms, ir pasitraukti į saugesnę vietą.
Ypač svarbu nebandyti prasibrauti per susidariusias spūstis vien todėl, kad norite kuo greičiau pasiekti namus. Krizės metu svarbiau yra ne automobilis, o žmogaus saugumas.
Ar reikia skambinti šeimai?
Natūralu, kad gavęs tokį pranešimą žmogus pirmiausia nori sužinoti, kur yra jo artimieji.
Tačiau nerekomenduojama iš karto skambinti visiems pažįstamiems vien tam, kad išsiaiškintumėte, ar jie taip pat gavo perspėjimą.
LT72 rekomenduoja be būtino reikalo neperkrauti mobiliojo ryšio tinklų skambučiais. Jei reikia susisiekti su artimaisiais, geriau rinktis trumpą tekstinę žinutę. Skambinti reikėtų tais atvejais, kai būtina pranešti apie realų pavojų, sužeistuosius ar reikalingą skubią pagalbą.
Todėl galima parašyti paprastą žinutę: „Gavau perspėjimą. Esu saugioje vietoje. Ar jūs saugūs?“
Ką daryti su vaikais?
Jeigu tuo metu esate kartu su vaikais, svarbiausia – neatsiskirti ir kuo greičiau pasirūpinti jų saugumu.
Vaikams nereikėtų kurti dar didesnės baimės pasakojant apie galimus blogiausius scenarijus. Suaugusiojo ramus elgesys padeda vaikui suprasti, kad situacija kontroliuojama.
Jeigu esate su mažais vaikais, pirmiausia pasiimkite juos kartu su savimi ir judėkite į saugesnę vietą. Jei vaikas yra kitoje vietoje, pavyzdžiui, mokykloje ar darželyje, nereikėtų savavališkai vykti jo pasiimti, jeigu dėl to tektų išeiti į pavojingą aplinką. Tokiais atvejais būtina vadovautis oficialiais institucijų nurodymais.
O jeigu esate namuose?
Jeigu perspėjimas apie oro pavojų jus užklupo namuose, pirmiausia įvertinkite, ar netoliese yra priedanga.
Jeigu ją galima pasiekti greitai ir saugiai, reikia vykdyti perspėjimo nurodymus ir vykti į ją.
Jeigu priedanga toli arba jos pasiekti per kelias minutes nepavyktų, saugesnis pasirinkimas gali būti likti pastato viduje ir pasirinkti kuo saugesnę vietą – rūsį, patalpą be langų ar vietą, kurioje jus nuo išorės skiria dvi sienos.
Svarbu nesirinkti vietos prie langų. Taip pat nereikėtų stovėti balkone ar eiti į lauką stebėti situacijos.
Informaciją tikrinkite tik patikimuose šaltiniuose
Pavojaus metu socialiniai tinklai gali labai greitai prisipildyti įvairių pranešimų. Vieni žmonės dalysis nuotraukomis, kiti – gandais, treti bandys aiškinti, kas esą vyksta.
Tačiau ne visa tokia informacija bus patikima.
Lietuvos institucijos rekomenduoja sekti oficialius pranešimus, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos informaciją, mobiliajame telefone gaunamus perspėjimus bei LT72 informaciją.
Kuo daugiau nepatikrintų pranešimų žmogus perskaito, tuo lengviau pasiduoti panikai.
Ko daryti nereikėtų?
Gavus perspėjimą apie oro pavojų, reikėtų vengti kelių dažnų klaidų.
Nereikėtų:
- eiti į lauką stebėti, kas vyksta;
- filmuoti danguje matomų objektų ir dėl to gaišti laiką;
- be būtinybės skambinti artimiesiems;
- platinti nepatikrintų žinių;
- palikti saugią vietą vien tam, kad „pažiūrėtumėte, kas vyksta“;
- ignoruoti oficialaus perspėjimo;
- važiuoti per miestą vien todėl, kad norite kuo greičiau pasiekti namus;
- savavališkai palikti priedangos, kol nebuvo paskelbtas atitinkamas naujas pranešimas.
Svarbiausia – nebandyti būti įvykių stebėtoju.
Kada galima išeiti iš priedangos?
Tai taip pat labai svarbu.
Gavus perspėjimą apie oro pavojų, nereikėtų manyti, kad po kelių minučių pavojus jau praėjo.
Lietuvoje gyventojai apie oro pavojaus pabaigą informuojami atskiru pranešimu. Baltas perspėjimas reiškia, kad oro pavojaus nebėra ir gyventojai gali palikti priedangas ar saugias vietas, tačiau vis tiek rekomenduojama išlikti budriems ir toliau sekti informaciją.
Todėl paprasta taisyklė: jeigu negavote naujo oficialaus pranešimo, neskubėkite grįžti į įprastą gyvenimą.
Šį veiksmų planą verta žinoti dar prieš gaunant perspėjimą
Oro pavojaus pranešimas telefone gali sukelti stresą būtent todėl, kad žmogus nežino, ką daryti.
Tačiau situacija tampa gerokai aiškesnė, jeigu veiksmų planas žinomas iš anksto.
Verta dar šiandien pasižiūrėti, kur yra artimiausia priedanga, apgalvoti, kuri vieta jūsų namuose būtų saugiausia, ir su šeimos nariais susitarti, kaip elgtumėtės gavę perspėjimą.
Taip pat verta žinoti, kur sekti oficialią informaciją ir kaip atpažinti skirtingus perspėjimo lygius.
Svarbiausia taisyklė – gavus pranešimą „ORO PAVOJUS“ nepanikuoti, negaišti laiko ir pirmiausia pasirūpinti savo bei šalia esančių žmonių saugumu.
Oficialios rekomendacijos pabrėžia: perskaitykite pranešimą, vykdykite jame pateiktus nurodymus, eikite į priedangą arba kitą saugią vietą ir laukite tolesnės informacijos.
Naudingiausia pasiruošti iš anksto, o ne tada, kai telefone jau pasirodo raudonas perspėjimas.
