Įprastą dieną daugeliui žmonių banko kortelė yra svarbiausias atsiskaitymo būdas. Parduotuvėje pakanka pridėti telefoną ar kortelę prie terminalo, o pinigų likutį galima patikrinti per kelias sekundes. Tačiau kas nutiktų, jeigu vieną dieną sutriktų elektros tiekimas, neveiktų internetas, būtų nepasiekiama banko programėlė, o parduotuvėse nustotų veikti mokėjimo terminalai?
Tokio scenarijaus nebūtina sieti vien su karu. Panašūs nepatogumai gali kilti dėl elektros tinklų gedimų, kibernetinių incidentų, ryšio sutrikimų, techninių problemų ar kitų ekstremaliųjų situacijų.
Būtent todėl pasirengimo rekomendacijose dažnai atkreipiamas dėmesys į vieną paprastą dalyką – grynuosius pinigus.
Tačiau kiek jų reikėtų turėti namuose? Ar verta išsiimti didelę dalį santaupų? Ir ką daryti, jeigu banko paslaugos staiga tampa nepasiekiamos?
Kodėl krizės metu gali prireikti grynųjų?
Šiuolaikinė atsiskaitymo sistema priklauso nuo daugybės dalykų, kurių paprastai net nepastebime.
Kad žmogus galėtų atsiskaityti kortele, turi veikti mokėjimo terminalas, ryšio infrastruktūra, banko sistemos ir elektros tiekimas.
Jeigu bent viena grandis sutrinka, elektroninis mokėjimas gali nepavykti.
Pavyzdžiui, didelio elektros gedimo metu parduotuvė gali turėti prekių ir veikti fiziškai, tačiau jos kasos bei mokėjimo terminalai gali neveikti.
Tokiu atveju grynieji pinigai gali tapti viena iš alternatyvų.
Svarbu suprasti, kad tai nėra ženklas, jog bankų sistema „žlugs“. Tai tiesiog atsarginis pasirengimo būdas, panašiai kaip namuose turėti žibintuvėlį dingus elektrai.
Ar verta namuose turėti grynųjų?
Taip, nedidelis grynųjų pinigų rezervas gali būti praktiškas.
Tačiau nereikėtų dėl to skubėti iš banko sąskaitos išsiimti didelės dalies santaupų.
Grynųjų paskirtis ekstremaliosios situacijos metu – padėti padengti būtinas kasdienes išlaidas, jeigu trumpam neveikia elektroniniai atsiskaitymai.
Tai galėtų būti pinigai maistui, vandeniui, transportui, vaistams ar kitoms būtinoms prekėms.
Grynųjų rezervas turėtų būti toks, kad prireikus šeima galėtų kelias dienas išsiversti be elektroninių mokėjimų, tačiau kartu nereikėtų laikyti namuose visų savo santaupų.
Geriau smulkesni banknotai
Jeigu jau nusprendėte namuose turėti grynųjų rezervą, verta pagalvoti ir apie pinigų nominalus.
Labai didelis banknotas gali būti mažai naudingas, jeigu reikia nusipirkti tik vandens butelį ar kelis maisto produktus.
Todėl praktiškiau turėti įvairaus nominalo banknotų ir monetų.
Tai ypač aktualu tuo atveju, jeigu pardavėjas gali priimti tik grynuosius ir neturi galimybės iš karto atiduoti didelės sumos grąžos.
Kitaip tariant, krizės metu svarbu ne tik turėti pinigų, bet ir galėti patogiai jais atsiskaityti.
Ar reikia išsiimti visus pinigus iš banko?
Tai būtų vienas blogiausių sprendimų, jeigu nėra konkretaus pagrindo taip elgtis.
Gandai apie tariamą bankų griūtį ar masinį pinigų išėmimą gali patys sukelti papildomą įtampą.
Jeigu kiekvienas žmogus vienu metu bandytų išsiimti visas savo santaupas, bankomatų ir bankų skyrių apkrova smarkiai išaugtų.
Todėl svarbu atskirti du dalykus:
turėti nedidelį rezervą grynaisiais – protinga;
panikuoti ir išsiimti visas santaupas – visai kas kita.
Pasirengimas turi sumažinti riziką, o ne sukelti dar didesnę paniką.
O jeigu neveikia banko programėlė?
Kartais žmonės mano, kad jeigu banko programėlė telefone neatsidaro, vadinasi, jų pinigai dingo.
Taip nėra.
Programėlės veikimo sutrikimas nebūtinai reiškia, kad sąskaitoje esančios lėšos prarastos. Problema gali būti susijusi su interneto ryšiu, banko technine sistema, mobiliuoju ryšiu ar konkrečiu įrenginiu.
Todėl nereikėtų iš karto daryti išvadų apie banko finansinę būklę.
Jeigu sistema laikinai neveikia, svarbiausia palaukti ir sekti oficialią banko informaciją.
Ką daryti, jeigu neveikia kortelė?
Jeigu parduotuvėje kortele atsiskaityti nepavyksta, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar problema yra tik jūsų kortelėje, ar neveikia pats mokėjimo terminalas.
Jeigu neveikia keli skirtingi terminalai, tikėtina, kad problema platesnė.
Tokiu atveju gali praversti grynieji.
Tačiau jeigu ir bankomatai neveikia, nereikėtų pradėti važinėti po visą miestą ieškant veikiančio bankomato. Krizės metu tai gali būti ne tik neefektyvu, bet ir nesaugu.
Geriau turėti nedidelį grynųjų rezervą iš anksto.
Bankomatas taip pat priklauso nuo elektros ir ryšio
Bankomatas atrodo kaip savarankiškas įrenginys, tačiau iš tikrųjų jis yra didesnės sistemos dalis.
Jam reikalingas elektros tiekimas, ryšys su banko sistemomis ir tinkamai veikianti infrastruktūra.
Todėl didelio masto sutrikimo atveju ne visi bankomatai gali veikti.
Tai dar viena priežastis, kodėl šeimos finansiniame pasirengimo plane verta turėti nedidelį grynųjų rezervą.
O jeigu žmogus visus pinigus laiko kortelėje?
Tai savaime nėra problema.
Elektroniniai atsiskaitymai yra įprasta ir patogi kasdienio gyvenimo dalis. Nėra pagrindo manyti, kad dėl kiekvienos krizės banko sąskaitos taptų nepasiekiamos.
Tačiau pasirengimas reiškia turėti alternatyvą.
Lygiai taip pat, kaip namuose turime žvakes ar žibintuvėlį, nors elektra paprastai veikia, taip galima turėti ir nedidelį grynųjų rezervą, nors kortelės paprastai veikia be problemų.
Ką daryti, jeigu bankų paslaugos sutrinka ilgesniam laikui?
Jeigu banko paslaugos būtų sutrikusios ilgiau, svarbiausia būtų nepasiduoti gandams.
Informaciją reikėtų tikrinti tik oficialiuose bankų, Lietuvos banko ir kitų kompetentingų institucijų šaltiniuose.
Ypač nereikėtų pasitikėti žinutėmis, kuriose raginama skubiai pervesti pinigus į kitą sąskaitą, atskleisti prisijungimo duomenis ar pateikti kortelės informaciją.
Krizės metu sukčiai gali pasinaudoti žmonių baime.
Todėl net ir labai skubiai atrodančioje situacijoje verta prisiminti vieną taisyklę:
banko darbuotojai neprašys atskleisti interneto banko slaptažodžio, PIN kodo ar kitų slaptų prisijungimo duomenų.
Didžiausias pavojus – panika
Finansinės krizės metu žmonių elgesys gali būti toks pat svarbus kaip ir pats techninis sutrikimas.
Jeigu visuomenėje pasklinda gandas, kad „bankai tuoj užsidarys“, dalis žmonių gali iš karto skubėti prie bankomatų.
Prie bankomatų susidaro eilės, kai kurie aparatai gali likti be grynųjų, žmonės pradeda dar labiau nerimauti, o gandai plinta toliau.
Taip sukuriama situacija, kai panika pati sustiprina problemą.
Todėl gyventojams rekomenduojama finansinius sprendimus priimti remiantis oficialia informacija, o ne socialiniuose tinkluose platinamais pranešimais.
Kiek pinigų turėtų būti namuose?
Vienos sumos, kuri tiktų visoms šeimoms, nėra.
Tai priklauso nuo šeimos dydžio, gyvenamosios vietos, turimų poreikių ir nuo to, kokioms išlaidoms norima pasiruošti.
Svarbiausia ne konkretus skaičius, o principas:
turėti tiek grynųjų, kad šeima trumpą laiką galėtų apmokėti būtiniausias išlaidas, jeigu elektroniniai mokėjimai laikinai neveiktų.
Jeigu šeimoje yra keli žmonės, reikėtų įvertinti jų poreikius. Jeigu auginami vaikai, gali prireikti papildomų išlaidų. Jeigu žmogus gyvena vietovėje, kurioje mažai parduotuvių ar paslaugų, jo poreikiai gali būti kitokie.
Todėl geriausia sumą nusistatyti individualiai.
Kur laikyti grynuosius?
Grynųjų rezervas neturėtų būti laikomas bet kur.
Nereikėtų visų pinigų palikti vienoje akivaizdžioje vietoje, tačiau taip pat nereikėtų jų slėpti taip gerai, kad pats šeimininkas krizės metu nebegalėtų prisiminti, kur juos padėjo.
Svarbiausia – saugumas ir prieinamumas.
Pinigus reikėtų laikyti nuo drėgmės, karščio ir kitų galimų pažeidimų apsaugotoje vietoje.
Taip pat verta nepamiršti, kad grynieji yra tik viena pasirengimo dalis. Jie nepakeičia vandens, maisto, vaistų, ryšio priemonių ar kitų būtinų atsargų.
Ką dar verta pasiruošti kartu su finansiniu rezervu?
Jeigu jau galvojate apie pasirengimą kelioms dienoms, verta vienoje vietoje susidėti ir kitus svarbiausius dalykus.
Pavyzdžiui:
- geriamojo vandens;
- ilgai negendančio maisto;
- būtinų vaistų;
- pirmosios pagalbos priemonių;
- žibintuvėlį;
- atsarginių baterijų;
- išorinę telefono bateriją;
- radijo imtuvą;
- svarbių dokumentų kopijas;
- būtiniausias higienos priemones;
- augintiniui reikalingus daiktus.
Tokiu būdu pasirengimas tampa ne vien „pinigų laikymu namuose“, o bendru šeimos pasirengimo planu.
Nepamirškite ir finansinės informacijos
Jeigu krizės metu telefonas sugenda arba išsikrauna, gali būti sunku pasiekti tam tikrą informaciją.
Todėl svarbius dokumentus ir informaciją verta turėti ne tik elektroninėje erdvėje.
Tačiau čia svarbu išlaikyti saugumą – nereikėtų popieriuje užrašyti interneto banko slaptažodžio ar kortelės PIN kodo ir laikyti jo kartu su kortele.
Verta turėti tik tokią informaciją, kuri būtų reikalinga kasdieniams ar kriziniams veiksmams, tačiau nekeltų papildomos rizikos jūsų pinigams.
Ką daryti, jeigu girdite: „Visi skuba išsiimti pinigus“?
Pirmas atsakymas turėtų būti – patikrinti informaciją.
Kas tai pasakė? Ar apie tai pranešė bankas? Ar informaciją skelbia Lietuvos bankas? Ar yra oficialus pranešimas?
Jeigu atsakymas neigiamas, nereikėtų skubėti prie bankomato.
Socialiniuose tinkluose labai greitai gali pasklisti informacija, kuri atrodo patikima vien todėl, kad ją pakartojo daug žmonių.
Tačiau dešimt nepatikrintų pranešimų vis tiek nėra oficialus faktas.
Grynųjų rezervas – ne priežastis bijoti
Pasiruošimas ekstremaliajai situacijai neturėtų tapti gyvenimu nuolatinėje baimėje.
Grynųjų pinigų rezervas yra tiesiog viena iš atsargumo priemonių. Kaip ir baterijomis veikiantis žibintuvėlis ar kelioms paroms paruoštas vanduo, jis reikalingas ne todėl, kad būtinai nutiks nelaimė, o todėl, kad jeigu kažkas nutiktų, žmogus turėtų alternatyvą.
Todėl nereikia nei panikuoti, nei ignoruoti galimų rizikų.
Protingiausias kelias – pasiruošti ramiai ir palaipsniui.
Ką verta prisiminti?
Jeigu sutriktų bankų ar elektroninių mokėjimų veikla, svarbiausia:
1. Nepanikuoti.
2. Nesivadovauti nepatikrintais gandais.
3. Turėti nedidelį grynųjų rezervą būtinoms išlaidoms.
4. Nelaikyti namuose visų savo santaupų.
5. Turėti smulkesnių nominalų.
6. Sekti oficialią bankų ir valstybės institucijų informaciją.
7. Niekam neatskleisti interneto banko slaptažodžių, PIN kodų ar kitų slaptų duomenų.
8. Kartu pasirūpinti ir kitomis būtinomis 72 valandų atsargomis.
Galiausiai svarbu prisiminti, kad ekstremalioji situacija nebūtinai reiškia finansų sistemos žlugimą. Kartais problema gali trukti vos kelias valandas. Tačiau būtent tokiose situacijose nedidelis iš anksto pasiruoštas rezervas gali padėti išvengti bereikalingo streso.
Grynieji namuose nėra priežastis panikuoti dėl bankų. Tai tiesiog atsarginis planas tuo atveju, jei įprastas atsiskaitymo būdas trumpam neveiktų.
