Donaldas Trumpas pristatė savo antrosios kadencijos pasiekimus JT Generalinėje Asamblėjoje
2023 metų rugsėjo 19 dieną Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas pristatė savo kalbą, kurioje daug dėmesio skyrė savo administracijos pasiekimams ir šalies stiprybės akcentavimui. Per maždaug 35 minutes trukusią kalbą D. Trumpas išsamiai apžvelgė ekonominius, karininius ir technologinius laimėjimus, pabrėždamas, kad Amerika yra stipresnė nei bet kada anksčiau.
Prezidentas akcentavo, jog jo administracija įvykdė didžiausią mokesčių mažinimą šalies istorijoje, panaikino daugybę reguliavimo kliūčių verslui, o investicijos JAV pasiekė rekordinį – 21 trilijoną JAV dolerių – lygį. JAV akcijų rinkos per pastaruosius metus taip pat užfiksavo 80 visų laikų rekordų, o Amerika išlieka technologijų ir energetikos lyderė pasaulyje.
Visgi kalbos pradžioje salėje vyravo nejauki tyla – D. Trumpo pareiškimas, kad Amerika sugrįžo ir yra stipresnė nei bet kada, nesulaukė plojimų. Be to, kai prezidentas klausė auditorijos apie galimą veiksmą prieš Iraną, dalis delegacijų, įskaitant Irano ir Kubos, paliko salę, rodydamos savo nepritarimą.
G. Nausėdos išraiška – iškalbinga reakcija į D. Trumpo kalbą
Socialiniuose tinkluose ypač daug dėmesio sulaukė nuotrauka, kurioje matyti Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, užsimerkęs ir ranka susiėmęs už veido, klausantis D. Trumpo kalbos. Šalia jo sėdėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Šis momentas tapo simboliu, atspindinčiu ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių delegacijų nuotaikas klausantis JAV prezidento.
Taip pat pastebėtos ir Meksikos delegacijos narių išraiškos, kurios dažnai rodė neigiamą reakciją į D. Trumpo žodžius. Šios reakcijos atspindi politinį ir diplomatinį kontekstą, kuriame vyko kalba, ir liudija apie sudėtingus santykius tarp JAV ir kai kurių kitų pasaulio valstybių.
G. Nausėdos kalba – dėmesys geopolitiniam nestabilumui ir Rusijos agresijai
Skirtingai nuo D. Trumpo, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje daugiausia dėmesio skyrė geopolitiniam nestabilumui ir kariniams konfliktams pasaulyje. Jis pabrėžė, kad didžiausią grėsmę pasaulio tvarkai kelia Rusijos karas prieš Ukrainą ir jos remiamų veiksmų mastas.
Prezidentas pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais Iranas vykdė išpuolius prieš kaimynines šalis, trikdė laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje ir aktyviai dalyvavo regione, keliančiame grėsmę tarptautiniam saugumui. Lietuva išreiškia solidarumą su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis ir Jordanija, ragindama Iraną nutraukti branduolinę ir raketų programas bei bendradarbiavimą su ginkluotomis grupuotėmis.
Taip pat G. Nausėda pabrėžė humanitarinių problemų sprendimo svarbą Gazos ruože, ragindamas užtikrinti humanitarinę pagalbą bei visišką demilitarizavimą, siekiant taikos regione.
Rusijos karas prieš Ukrainą – pagrindinė pasaulinė grėsmė
Prezidentas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į Rusijos agresiją Ukrainoje kaip didžiausią grėsmę pasaulio tvarkai. Nuo Krymo okupacijos prieš 12 metų Rusija išplėtė savo karines operacijas, įskaitant plataus masto karinius veiksmus ir masines atakas prieš civilinę infrastruktūrą, naudodama didžiausias kada nors matytas dronų atakas.
Per beveik penkerius metus Rusija patyrė didžiulius nuostolius – apie 1,5 mln. karių, o per pastaruosius metus ji užėmė tik 0,3 proc. Ukrainos teritorijos, patirdama daugiau nei 400 tūkst. žuvusių ir sužeistų karių. Nepaisant to, Ukraina išliko nepriklausoma valstybė, išlaikė kalbą, kultūrą ir tautinę tapatybę.
G. Nausėda pažymėjo, kad Rusija jau praktiškai pralaimėjo karą, tačiau jos vadovybė vengia pripažinti šį faktą dėl baimės tarptautinės atsakomybės ir galimo vidaus pasipriešinimo. Šiuo metu Kremliaus režimas yra įstrigęs aklavietėje, o artėjanti karo pabaiga kelia didelį nerimą dėl galimų pasekmių.
Tarptautinė bendruomenė ir Lietuvos pozicija
Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad tik Ukrainos pergalė ir jos teritorinio vientisumo bei suverenumo užtikrinimas gali garantuoti pasaulio taiką. Europa ir tarptautinė bendruomenė negali toleruoti Kremliaus kolonijinių siekių ir turi remti Ukrainą kovojant už savo laisvę.
G. Nausėda ragino daugiašališkumą, solidarumą ir visų valstybių vienybę kaip pagrindinius veiksnius, leidžiančius išsaugoti taiką, saugumą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Jo kalboje skambėjo aiškus kvietimas bendradarbiauti ir vienytis prieš agresiją bei nestabilumą pasaulyje.
JT Generalinės Asamblėjos atmosfera ir diplomatinės reakcijos
Donaldo Trumpo kalbos metu JT Generalinėje Asamblėjoje vyravo įtempta atmosfera. Pirmieji žodžiai nesulaukė plojimų, o kai prezidentas užsiminė apie galimą karinį veiksmą prieš Iraną, didžioji dalis Irano delegacijos paliko salę. Po to tai padarė ir Kubos delegacija, kuri neigiamai sureagavo į Trumpo žodžius apie savo šalį.
Tokios reakcijos atspindi sudėtingas tarptautines įtampas ir skirtingas valstybių pozicijas dėl geopolitinių konfliktų. Šiuo kontekstu G. Nausėdos išraiška, užfiksuota klausantis D. Trumpo kalbos, tapo simboliniu momentu, kuriame atsispindėjo ne tik asmeninės emocijos, bet ir platesnis politinis kontekstas.
Praėjusiais metais D. Trumpo kalbą JT taip pat lydėjo neįprasti incidentai – tuomet jis apkaltino Jungtines Tautas sabotažu dėl trumpalaikių techninių trikdžių. Tai rodo, kad jo kalbos dažnai sukelia stiprias ir įvairias reakcijas tiek salėje, tiek už jos ribų.
