Kartais pinigai, kurie žmogui priklauso pagal įstatymus, neatsiranda banko sąskaitoje savaime. Juos reikia deklaruoti, pateikti prašymą arba tiesiog žinoti, kad tokia teisė egzistuoja. Todėl verta pasitikrinti kelias situacijas – nuo pajamų mokesčio permokos iki nepanaudotų atostogų kompensacijos.
Daugelis žmonių apie savo finansines teises susimąsto tik tada, kai gauna didesnę sąskaitą, išeina iš darbo ar ateina laikas deklaruoti pajamas.
Tačiau yra ir kita pusė.
Tam tikrais atvejais pats žmogus turi atlikti veiksmus, kad galėtų atgauti jam priklausančius pinigus arba pasinaudoti įstatymuose numatyta lengvata.
Tai nereiškia, kad valstybė ar darbdavys „slepią“ pinigus. Dažniausiai viskas priklauso nuo konkrečios žmogaus situacijos, pateiktų duomenų ir to, ar buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos.
1. GPM permoka – pinigai, kuriuos galima susigrąžinti
Viena dažniausių situacijų susijusi su gyventojų pajamų mokesčiu.
Jeigu per metus žmogus sumokėjo arba iš jo buvo išskaičiuota daugiau GPM, negu galutinai apskaičiuota pagal metinę deklaraciją, gali susidaryti GPM permoka.
VMI nurodo, kad gyventojui priklausanti grąžinti GPM permoka grąžinama nustatyta tvarka. Jei deklaracija pateikta laiku, permoka paprastai turi būti grąžinta ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 dienos. Jei deklaracija pateikiama pasibaigus terminui, taikomas kitas terminas – paprastai ne vėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo grąžinti permoką gavimo.
Todėl deklaruojant pajamas verta ne tik žiūrėti, ar reikia primokėti, bet ir patikrinti, ar nesusidaro grąžintina suma.
2. Išeinate iš darbo? Nepamirškite nepanaudotų atostogų
Dar viena situacija, kuri gali būti aktuali beveik kiekvienam darbuotojui.
Jeigu nutraukiant darbo sutartį žmogus turi nepanaudotų kasmetinių atostogų, už jas tam tikromis sąlygomis mokama piniginė kompensacija.
Tai svarbu net tuo atveju, kai darbuotojas iš darbo išeina savo noru.
Tačiau čia būtina atskirti du dalykus.
Išeinant iš darbo savo iniciatyva be svarbių priežasčių, automatinė išeitinė išmoka paprastai nepriklauso.
Tačiau tai nereiškia, kad darbuotojas netenka teisės į kitas jam priklausančias sumas, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Todėl prieš paskutinę darbo dieną verta pasitikrinti atostogų likutį ir galutinio atsiskaitymo skaičiavimą.
3. Kai kuriais atvejais gali priklausyti ir išeitinė
Yra situacijų, kai žmogus pats inicijuoja darbo sutarties nutraukimą, tačiau vis tiek gali turėti teisę į išeitinę.
Tai priklauso nuo konkretaus Darbo kodekse nurodyto pagrindo.
Pavyzdžiui, Darbo kodekso 56 straipsnyje numatyti atvejai, kai darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių.
Todėl vien frazė „išeinu savo noru“ neleidžia nustatyti, ar išeitinė priklauso.
Svarbiausia – išsiaiškinti, kokiu Darbo kodekso pagrindu nutraukiama darbo sutartis.
4. Pensijų kaupimas – tema, kurią verta pasitikrinti
Dar viena didelė pinigų tema – pensijų kaupimas.
2026 metais Lietuvoje pasikeitė II pensijų pakopos taisyklės, todėl daliai gyventojų atsirado naujų pasirinkimų dėl kaupimo.
Tai nėra vienodas sprendimas visiems – žmogaus galimybės priklauso nuo jo amžiaus, sukauptos sumos, kaupimo aplinkybių ir pasirinkto sprendimo.
Todėl žmogui, kuris kaupia II pakopoje, verta pasitikrinti savo individualią situaciją oficialioje „Sodros“ sistemoje, o ne remtis bendrais socialiniuose tinkluose skelbiamais skaičiavimais.
Ypač svarbu prieš priimant sprendimą įvertinti ne tik tai, kiek pinigų galima gauti dabar, bet ir kaip konkretus pasirinkimas paveiktų būsimas pensijos pajamas.
5. Pinigai gali priklausyti ir dėl permokėtų mokesčių
Permoka gali atsirasti ne tik dėl darbo užmokesčio.
VMI skelbia informaciją apie įvairių rūšių pajamas, išmokas ir jų apmokestinimą. 2026 metais taip pat pasikeitė gyventojų pajamų mokesčio taisyklės, todėl kai kuriems gyventojams svarbu iš naujo įvertinti, kaip jų pajamos apmokestinamos.
Pavyzdžiui, nuo 2026 metų taikoma nauja progresinių GPM tarifų sistema: 20 proc. tarifas taikomas metinei pajamų daliai iki 36 VDU, 25 proc. – daliai nuo 36 iki 60 VDU, o 32 proc. – daliai virš 60 VDU. 2026 metais šios ribos atitinkamai siekia 83 237,40 Eur ir 138 729 Eur.
Todėl didesnes pajamas gaunantiems žmonėms ypač svarbu įvertinti bendrą metinių pajamų situaciją.
6. Darbdavio suteikiamos naudos taip pat gali turėti reikšmės
Kai kurie darbuotojai gauna papildomą sveikatos draudimą, gyvybės draudimą ar darbdavio mokamas pensijų įmokas.
Čia taip pat galioja konkrečios mokestinės taisyklės.
VMI nurodo, kad nuo 2026 metų darbdavio darbuotojo naudai mokamos papildomo savanoriško sveikatos draudimo įmokos iki 350 Eur per kalendorinius metus gali būti neapmokestinamos, jei tenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos. Taip pat egzistuoja kitos taisyklės dėl gyvybės draudimo ir pensijų įmokų.
Tai svarbu ne todėl, kad kiekvienas darbuotojas automatiškai gaus papildomų pinigų.
Priešingai – verta suprasti, kokios darbdavio suteikiamos naudos yra apmokestinamos, o kokios tam tikromis sąlygomis neapmokestinamos.
7. Nepamirškite „Sodros“ išmokų
Dar viena didelė grupė – socialinio draudimo išmokos.
Žmogui gali būti aktualios ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, pensijų ir kitos socialinio draudimo išmokos.
Tačiau kiekvienai jų taikomos skirtingos sąlygos.
Todėl nėra vieno bendro atsakymo, kad „kiekvienam gyventojui priklauso pinigai iš „Sodros“.
Reikia vertinti konkrečią žmogaus situaciją – jo draudimo stažą, pajamas, gyvenimo aplinkybes ir teisės aktuose nustatytas sąlygas.
8. Kai kurios lengvatos gali būti susijusios su pajamų deklaravimu
Pajamų deklaracija nėra vien dokumentas, kurį reikia pateikti VMI.
Kai kuriais atvejais ji leidžia nustatyti, kad žmogus turi grąžintiną mokesčio permoką.
VMI nurodo, kad permokėtas arba klaidingai išskaičiuotas GPM gali būti grąžinamas pagal nustatytą tvarką.
Todėl verta deklaraciją vertinti ne tik kaip prievolę, bet ir kaip galimybę patikrinti savo mokestinę situaciją.
9. Viena klaida – manyti, kad pinigai atsiranda automatiškai
Svarbiausia šio straipsnio mintis yra labai paprasta:
jeigu kažkas jums priklauso pagal įstatymą, tai dar ne visada reiškia, kad pinigai automatiškai atsiras jūsų sąskaitoje.
Kai kuriais atvejais reikia:
- pateikti prašymą;
- pateikti pajamų deklaraciją;
- pasirinkti konkretų išmokos gavimo būdą;
- pateikti papildomus dokumentus;
- kreiptis į darbdavį;
- patikrinti informaciją „Sodros“ arba VMI sistemose.
Todėl nežinojimas gali būti brangus.
Ką verta pasitikrinti jau dabar?
Jeigu norite įsitikinti, kad nepraleidote galimybės gauti ar susigrąžinti pinigų, verta atlikti paprastą patikrinimą.
Pirmiausia – VMI.
Peržiūrėkite savo pajamų deklaravimo informaciją ir įsitikinkite, ar nėra GPM permokos.
Antra – „Sodra“.
Patikrinkite informaciją apie socialinio draudimo stažą, išmokas ir pensijų kaupimą.
Trečia – darbovietė.
Jeigu neseniai išėjote iš darbo arba planuojate išeiti, pasitikrinkite nepanaudotų atostogų likutį ir galutinį atsiskaitymą.
Ketvirta – savo dokumentai.
Peržiūrėkite darbo sutartį, papildomų naudų susitarimus ir kitus dokumentus, kurie gali turėti įtakos jūsų pajamoms.
Tai nėra „nemokami pinigai“
Svarbu nepatekti į kitą kraštutinumą.
Internete dažnai pasirodo antraštės apie „pinigus, kuriuos valstybė privalo jums atiduoti“. Tokius teiginius reikia vertinti atsargiai.
Įstatymai nenustato vienos universalios išmokos, kuri priklausytų visiems Lietuvos gyventojams.
Tačiau egzistuoja daugybė skirtingų situacijų, kai žmogui gali būti grąžinta permoka, išmokėta kompensacija ar suteikta įstatyme numatyta išmoka.
Svarbiausia – žinoti, kas konkrečiai priklauso jums.
Prieš palikdami pinigus, atlikite šį patikrinimą
Jeigu reikėtų pasirinkti tik tris vietas, kurias verta pasitikrinti, jos būtų:
VMI – ar neturite grąžintinos GPM permokos.
„Sodra“ – ar nėra jums aktualių socialinio draudimo išmokų ir kokia yra jūsų pensijų kaupimo situacija.
Darbovietė – ar tinkamai apskaičiuotas galutinis atsiskaitymas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Šie patikrinimai neužima daug laiko, tačiau gali padėti išvengti situacijos, kai apie savo teisę į tam tikrus pinigus žmogus sužino tik tada, kai galimybė jau praleista.
Svarbiausia
Nėra vienos išmokos, kuri automatiškai priklausytų visiems Lietuvos gyventojams. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis žmogui gali priklausyti pinigai, kompensacija ar mokesčio permoka, apie kuriuos jis tiesiog nežino.
Todėl prieš ieškant „papildomų pinigų“ internete verta pradėti nuo oficialių šaltinių – VMI, „Sodros“ ir savo darbovietės.
