Išeinate iš darbo savo noru? Prieš paskutinę darbo dieną verta atidžiai pasitikrinti, ar darbdavys su jumis tinkamai atsiskaitė. Lietuvos teisė numato ne tik galutinio darbo užmokesčio išmokėjimą – tam tikrais atvejais darbuotojui priklauso ir piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. O kai kuriais darbo sutarties nutraukimo pagrindais galima pretenduoti ir į išeitinę išmoką.
Išėjimas iš darbo dažnai atrodo labai paprastai: pateikiamas prašymas, sulaukiama įspėjimo termino pabaigos ir paskutinę dieną atsisveikinama su kolegomis.
Tačiau būtent paskutinėmis darbo dienomis verta atkreipti dėmesį į vieną svarbų dalyką – galutinį atsiskaitymą.
Ne visi darbuotojai žino, kokios sumos turi būti apskaičiuotos nutraukiant darbo sutartį. Dar mažiau žmonių pasitikrina, ar į galutinį atsiskaitymą įtrauktos visos jiems priklausančios išmokos.
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas šioje vietoje nustato gana aiškias taisykles.
Pirmiausia – svarbi išlyga dėl „išeitinės“
Internete dažnai galima rasti teiginį, kad kiekvienam savo noru iš darbo išeinančiam žmogui priklauso išeitinė išmoka.
Tai nėra teisinga.
Jeigu darbuotojas nutraukia darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių pagal Darbo kodekso 55 straipsnį, įstatymas nenumato bendros teisės į išeitinę išmoką. Darbuotojas paprastai turi darbdavį įspėti prieš 20 kalendorinių dienų, nebent darbdavys sutinka terminą sutrumpinti arba jo netaikyti.
Tačiau tai nereiškia, kad paskutinę darbo dieną darbuotojas turi išeiti „tuščiomis rankomis“.
Yra kitų pinigų, kurie gali priklausyti darbuotojui.
Didžiausia suma gali būti už nepanaudotas atostogas
Viena dažniausių priežasčių, kodėl darbuotojui priklauso papildoma išmoka nutraukiant darbo santykius, yra nepanaudotos kasmetinės atostogos.
Jeigu darbuotojas yra sukaupęs nepanaudotų atostogų, nutraukiant darbo sutartį už jas mokama piniginė kompensacija. Valstybinė darbo inspekcija aiškina, kad teisė į tokią kompensaciją atsiranda darbuotojui įgijus teisę bent į vienos darbo dienos trukmės atostogas.
Tai reiškia, kad prieš išeinant iš darbo verta ne tik prisiminti, kiek atostogų išnaudojote, bet ir patikrinti, koks yra oficialiai apskaičiuotas jų likutis.
Pavyzdys
Tarkime, darbuotojas turi sukaupęs nepanaudotų kasmetinių atostogų.
Jis nusprendžia išeiti iš darbo savo noru.
Tokiu atveju tai, kad darbuotojas pats inicijavo darbo sutarties nutraukimą, savaime nereiškia, kad jis praranda teisę į kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Priešingai – nutraukiant darbo santykius turi būti įvertintas nepanaudotų atostogų likutis ir už jį apskaičiuota priklausanti kompensacija.
O jeigu liko neišmokėtas atlyginimas?
Dar vienas dalykas, kurį verta pasitikrinti – darbo užmokestis.
Jeigu darbuotojas išeina ne mėnesio pabaigoje, jam turi būti apskaičiuotas atlygis už faktiškai dirbtą laiką ir kitos priklausančios su darbo santykiais susijusios sumos.
Darbo kodekso 146 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus visos su darbo santykiais susijusios išmokos paprastai turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria dėl atsiskaitymo per kitą įstatyme numatytą terminą.
Todėl paskutinė darbo diena nėra vien simbolinė data.
Tai taip pat yra diena, kai darbuotojas turėtų atidžiai pasitikrinti galutinį atsiskaitymą.
Kas turėtų būti įvertinta galutiniame atsiskaityme?
Priklausomai nuo konkrečios situacijos, darbuotojui gali būti apskaičiuojami:
- darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką;
- kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas;
- kitos pagal darbo sutartį ar teisės aktus priklausančios išmokos;
- tam tikrais atvejais – išeitinė išmoka;
- kitos konkrečiam darbuotojui priklausančios sumos.
Todėl frazė „išeinu savo noru“ pati savaime neatsako į klausimą, kiek pinigų darbuotojas turi gauti paskutinę darbo dieną.
Reikia žiūrėti, kokiu konkrečiai pagrindu nutraukiama darbo sutartis ir kokios išmokos darbuotojui priklauso pagal jo situaciją.
Yra atvejų, kai savo iniciatyva išeinantis darbuotojas gali gauti ir išeitinę
Čia slypi viena svarbiausių Darbo kodekso išimčių.
Darbo kodekso 56 straipsnis numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių.
Tokiu atveju taikoma kitokia tvarka: darbuotojas paprastai turi įspėti darbdavį prieš penkias darbo dienas, o esant įstatyme numatytoms aplinkybėms jam priklauso išeitinė išmoka.
Tai gali būti aktualu, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, kai ilgą laiką nemokamas darbo užmokestis, kai darbuotojas dėl sveikatos priežasčių negali tinkamai atlikti darbo funkcijos ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais.
VDI taip pat nurodo, kad darbuotojas gali pasinaudoti šia galimybe, kai namuose slaugo šeimos narį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.
Todėl labai svarbu nesupainioti dviejų skirtingų situacijų:
„Išeinu savo noru be svarbių priežasčių“ ir „nutraukiu darbo sutartį dėl Darbo kodekse numatytos svarbios priežasties“.
Finansinės pasekmės gali būti skirtingos.
Ypatingas atvejis – darbuotojas išeina į pensiją
Darbo kodeksas numato ir atskirą galimybę darbuotojui nutraukti neterminuotą darbo sutartį, kai jis yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.
VDI nurodo, kad tokiu atveju darbuotojas gali įspėti darbdavį prieš penkias darbo dienas, o nutraukiant darbo sutartį pagal šį pagrindą priklauso išeitinė išmoka. Jei darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienus metus, ji siekia dviejų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių, o jei trumpiau nei vienus metus – vieno vidutinio darbo užmokesčio.
Tai dar vienas pavyzdys, kodėl vien pasakyti „žmogus išėjo pats“ nepakanka.
Reikia žinoti pagal kurį Darbo kodekso straipsnį ir punktą darbo sutartis buvo nutraukta.
Dar vienas svarbus dalykas: patikrinkite atostogų likutį
Kartais darbuotojas mano, kad turi, pavyzdžiui, 10 nepanaudotų atostogų dienų, tačiau personalo sistema rodo kitokį skaičių.
Todėl prieš paskutinę darbo dieną verta paprašyti darbdavio pateikti informaciją apie:
kiek nepanaudotų atostogų dienų yra sukaupta ir kokia kompensacija už jas bus apskaičiuota.
VDI pabrėžia, kad jeigu darbuotojas yra sukaupęs mažiau nei vieną visą darbo dieną atostogų, kompensacija gali būti mokama ir už faktiškai sukauptą dalį, jos neapvalinant iki visos dienos.
Tai reiškia, kad net ir nedidelis likutis nebūtinai yra „nurašomas“.
Ar darbdavys gali tiesiog nesumokėti?
Ne.
Jeigu darbuotojui priklauso su darbo santykiais susijusios išmokos, jų išmokėjimo tvarką nustato Darbo kodeksas.
Pagal DK 146 straipsnį, pasibaigus darbo sutarčiai, visos su darbo santykiais susijusios išmokos turi būti išmokėtos nutraukiant darbo sutartį, tačiau šalys gali susitarti dėl atsiskaitymo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Įstatymas taip pat numato, kad tam tikra išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, turi būti sumokėta ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitarta kitaip.
Jeigu darbdavys dėl savo kaltės uždelsia atsiskaityti, įstatymas numato ir netesybas.
Savo noru išeiti galima, bet „atsisakyti“ priklausančių pinigų – ne tas pats
Darbuotojas turi teisę pats nuspręsti, kad nebenori tęsti darbo santykių.
Tačiau sprendimas išeiti savo noru nereiškia, kad darbuotojas atsisako visų jam priklausančių išmokų.
Tai du skirtingi dalykai.
Darbuotojas gali neturėti teisės į bendrą išeitinę pagal DK 55 straipsnį, tačiau vis tiek turėti teisę į atlyginimą už dirbtą laiką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
O jeigu darbo sutartis nutraukiama kitu pagrindu, gali atsirasti ir teisė į išeitinę.
Ką pasitikrinti prieš paskutinę darbo dieną?
Kad neliktų nemalonių staigmenų, prieš išeinant iš darbo verta pasitikrinti bent kelis dalykus:
1. Darbo sutarties nutraukimo pagrindą.
Įsitikinkite, kad dokumentuose nurodytas būtent tas pagrindas, dėl kurio nutraukiami darbo santykiai.
2. Nepanaudotų atostogų likutį.
Patikrinkite, kiek atostogų dienų esate sukaupę.
3. Galutinį darbo užmokestį.
Įvertinkite, ar įtrauktas visas atlygis už faktiškai dirbtą laiką.
4. Kitas priklausančias išmokas.
Tai gali būti aktualu, jeigu darbo sutartyje ar kituose dokumentuose numatytos papildomos išmokos.
5. Išeitinę išmoką.
Jeigu darbo sutartis nutraukiama ne pagal bendrą darbuotojo iniciatyvos be svarbių priežasčių tvarką, pasitikrinkite, ar konkrečiu atveju nėra teisės į išeitinę.
Jei kyla abejonių – dokumentai svarbesni už pažadus
Darbo santykių pabaigoje verta saugoti prašymą dėl išėjimo, susitarimus, darbo sutartį, galutinio atsiskaitymo informaciją ir kitus su darbo santykiais susijusius dokumentus.
Jeigu darbuotojui atrodo, kad galutinis atsiskaitymas atliktas neteisingai, verta pirmiausia raštu kreiptis į darbdavį ir paprašyti paaiškinti, kaip buvo apskaičiuotos išmokos.
Jeigu ginčo išspręsti nepavyksta, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Svarbiausia žinutė darbuotojui
Išeiti iš darbo savo noru nereiškia prarasti visus pinigus, kurie jums priklauso.
Tačiau taip pat nėra taisyklės, kad kiekvienam savo noru išeinančiam darbuotojui automatiškai priklauso išeitinė.
Todėl prieš pasirašant paskutinius dokumentus svarbiausia išsiaiškinti tris dalykus: koks darbo sutarties nutraukimo pagrindas, kiek turite nepanaudotų atostogų ir kokia galutinė atsiskaitymo suma.
Būtent šie keli patikrinimai gali padėti išvengti situacijos, kai darbuotojas tik vėliau supranta, kad galutiniame atsiskaityme nebuvo įvertinta tai, kas jam priklausė pagal įstatymą.
