Bendradarbiavimas, kuris keičia požiūrį į ligoninės saugumą
2026 metų lapkričio 11 dieną Santaros klinikos žengė svarbų žingsnį, pasirašydamos bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH). Šis žingsnis skirtas ne tik medicinos personalo rengimui, bet ir infrastruktūros atsparumo didinimui, kuris yra gyvybiškai svarbus didelėms ligoninėms, siekiančioms užtikrinti veiklos tęstinumą net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Bendradarbiavimas apima mokslininkų, inžinerijos ekspertų bei medicinos specialistų kompetencijų sujungimą, siekiant sukurti sisteminius sprendimus, kurie padėtų apsaugoti ligoninės pastatus, inžinerines sistemas ir kritinę infrastruktūrą nuo galimų grėsmių, tokių kaip elektros ar vandens tiekimo sutrikimai ar fiziniai pažeidimai.
Tokios iniciatyvos atspindi naują požiūrį į ligoninės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, kai nepakanka vien tik medicinos personalo kompetencijų, o būtina užtikrinti visų technologinių ir infrastruktūrinių elementų patikimumą.
Generalinio direktoriaus požiūris į rizikų valdymą
Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša pabrėžia, kad šimtaprocentinio saugumo ligoninėse nėra ir negali būti. Tačiau pagrindinė užduotis – nuosekliai mažinti galimų grėsmių poveikį ir užtikrinti, kad net ekstremaliomis sąlygomis ligoninė galėtų tęsti veiklą ir būti valstybės atrama.
Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms yra nuolatinis procesas, apimantis grėsmių vertinimą, pasirengimo lygio tikrinimą ir naujų sprendimų paiešką. Šioje veikloje svarbus ne tik medicinos personalas, bet ir inžinerijos bei mokslinių tyrimų ekspertai, kurie padeda stiprinti infrastruktūros atsparumą.
Šis kompleksinis požiūris leidžia ligoninei ne tik reaguoti į iškilusias problemas, bet ir aktyviai jas numatyti bei užkirsti kelią jų pasireiškimui.
VILNIUS TECH indėlis į infrastruktūros saugumą
VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas atkreipia dėmesį, kad geopolitinės aplinkybės keičia infrastruktūros projektavimo paradigmas ir skatina spartų atsparumo didinimą. Universitetas, bendradarbiaudamas su Santaros klinikomis, dalijasi savo ekspertize statybos inžinerijos, civilinės saugos ir kitose srityse, taip pat patirtimi iš partnerių Ukrainoje.
Toks bendradarbiavimas leidžia kurti realius sprendimus, kurie galėtų apsaugoti žmonių gyvybes ir jautrią šalies infrastruktūrą nelaimių atvejais. Tai pilotinis projektas, kuris ateityje gali tapti standartu, pritaikomu įvairioms Lietuvos ligoninėms.
Universiteto laboratorijose atliekami tyrimai ir eksperimentiniai bandymai leidžia įvertinti konstrukcijų atsparumą smūginėms apkrovoms, sprogimo bangoms ir kitiems dinaminiams poveikiams, o tai yra itin svarbu kuriant ir tobulinant ligoninės infrastruktūrą.
Požeminės patalpos – naujos galimybės medicinos pagalbai
Vienas iš itin svarbių bendro darbo aspektų yra esamų požeminių patalpų pritaikymas medicinos pagalbai ekstremaliųjų situacijų metu. Šiose erdvėse pacientų evakuacija gali būti sudėtinga arba neįmanoma, todėl jų apsauga ir pritaikymas yra prioritetas.
Be to, analizuojamos galimybės užtikrinti gyvybiškai svarbių inžinerinių sistemų patikimumą ir apsaugą, nes ligoninės veiklos tęstinumas priklauso nuo elektros, vandens, medicininių dujų tiekimo, vėdinimo ir kitų sistemų veikimo. Šių sistemų atsparumo didinimas yra būtinas siekiant išvengti kritinių sutrikimų.
Infrastruktūros atsparumo didinimo principai taikomi ne tik esamų pastatų modernizavimui, bet ir naujų objektų projektavimui, kad grėsmės būtų įvertintos ir suvaldomos dar ankstyvame etape.
Moksliniai tyrimai ir praktiniai sprendimai – kelias į saugumą
Bendradarbiavimo sutartis numato bendrų mokslinių tyrimų vykdymą, eksperimentinę plėtrą, technologinių ir inžinerinių sprendimų kūrimą bei testavimą. VILNIUS TECH mokslininkų turimos laboratorijos suteikia galimybes modeliuoti konstrukcijų elgseną ir ieškoti sprendimų, kurie praktiškai padidintų pastatų ir inžinerinių sistemų atsparumą.
Skaitiniai ir eksperimentiniai tyrimai orientuoti į padidinto saugumo pastatų atsparumo dinaminiams poveikiams, tokiems kaip sprogimo bangos. Tai leidžia tiksliai įvertinti medžiagų ir konstrukcijų elgseną, užtikrinant tinkamą jų projektavimą ir jungčių kokybę.
Ši patirtis leidžia pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip stiprinti esamų pastatų saugumą bei kurti naujus požeminius padidinto saugumo objektus, kurie galėtų tapti pavyzdžiu ir kitoms šalies ligoninėms.
Praktiniai pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms veiksmai
Santaros klinikos nuolat atnaujina veiksmų algoritmus, organizuoja civilinės saugos pratybas ir tikrina kritinių sistemų patikimumą. Šių metų įvykiai, kaip raudonojo oro pavojaus signalo paskelbimas ir elektros tiekimo sutrikimas, tapo realiais išbandymais, leidusiais įvertinti pasirengimo lygį.
Atsarginiai elektros šaltiniai užtikrino kritinių sistemų veikimą, o specialistų operatyvumas padėjo spręsti technologinius nesklandumus. Be to, praktinės pastatų apsaugos pratybos padeda įvertinti galimybes apsaugoti ligoninės pastatus nuo sprogimo bangos ir skeveldrų poveikio.
Šios patirtys leidžia ne tik gerinti esamus pajėgumus, bet ir identifikuoti sritis, kuriose būtina stiprinti pasirengimą, užtikrinant nenutrūkstamą pagalbą pacientams.
Pacientų saugumas – svarbiausias prioritetas
Santaros klinikų vadovas akcentuoja, kad visi pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms sprendimai turi būti vertinami per jų naudą pacientams ir galimybę užtikrinti ligoninės veiklos tęstinumą. Ligoninė negali sustoti net sudėtingiausiomis sąlygomis – ji turi ne tik rūpintis jau gydomais pacientais, bet ir būti pasirengusi priimti naujus, kuriems reikalinga skubi pagalba.
Todėl nuolatinis pastatų, inžinerinių sistemų apsaugos gerinimas, esamų patalpų pritaikymas ir naujos infrastruktūros projektavimas yra būtini veiksmai. Šiame procese svarbios ne tik medicinos žinios, bet ir mokslininkų bei inžinerijos ekspertų kompetencijos.
Galutinis tikslas – užtikrinti, kad net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis Santaros klinikos galėtų tęsti savo darbą ir teikti gyvybiškai svarbią pagalbą pacientams.
