SSRS laikais mokyklų valgyklose maistas buvo skanesnis, nei šiandien kartais patiekiamas restoranuose. Visi patiekalai buvo gaminami tik iš natūralių produktų, nebuvo nei pakaitalų, nei dažiklių.
Beveik visur buvo plakatų su užrašu „Duona – visa galva“, ir iš tikrųjų ji buvo labai skani, aromatinga ir nemokama.
Pasibaigus pamokai, moksleiviai nuėjo į valgyklą, kur ant prekystalių jau stovėjo stiklinės kompoto ir sulčių – tik natūralūs, sveikatai naudingi gėrimai.
Vos už 20 kapeikų galėjai gauti kompleksinius pietus – pirmą, antrą ir trečią. Bet tik už sriubą mokėjo 10 kapeikų, už garnyrą su mėsa ar žuvimi – 15 kapeikų. Pasirinkimas buvo kitoks.
Desertui moksleiviams buvo pasiūlytos įvairios bandelės, pyragaičiai. Pavyzdžiui, grietinė kainuoja tik 13 kapeikų, buvo ir trapios tešlos su natūralia uogiene.
Pradinukus į valgyklą atvedė mokytoja ir pasirūpino, kad vaikai pavalgytų. Vyresni vaikai valgykloje jau lankėsi patys.
Mokykla dirbo dviem pamainomis, bufetas taip pat ilgai dirbo ir už 20 kapeikų galėjai nusipirkti kompleksinius pietus, nes daugelis tėvų dirbo vėlai, o namie nebuvo kam gaminti.
Taip pigiai ir skaniai pavalgytum bet kurioje mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos valgykloje.