Bylos pradžia ir pirmasis teismo posėdis
2025 metų rugsėjo mėnesį Vilniaus apylinkės teisme prasidėjo šmeižto byla, kurioje kaltinimai pareikšti Simonai Lipnei – žinomai nuomonės formuotojai ir verslininkei. Ji teisiama dėl viešų išpuolių socialiniuose tinkluose prieš buvusią savo pavaldinę, vardu Saulė (vardas pakeistas). Pirmasis posėdis buvo trumpas ir baigėsi dar iki pietų. Teisėjui Virginijui Kanapinskui paklausta, ar pripažįsta kaltę, S. Lipnė atsakė neigiamai ir pasinaudojo teise parodymus duoti vėliau, kai bus apklausti visi proceso dalyviai. Kitas posėdis numatytas spalio 1 d. ir bus uždaras, nes planuojama apklausti nukentėjusiąją.
Vieši kaltinimai socialiniuose tinkluose ir jų pasekmės
Visa byla prasidėjo 2024 metų gruodį, kai S. Lipnė socialiniuose tinkluose pradėjo viešai pasakoti apie galimą vagystę viename iš jos įmonės „Simitri LT“ filialų. Nors prokuratūra jau buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimą, verslininkė šios informacijos neapskundė ir toliau skelbė savo nuomonę. Jos įrašus socialiniame tinkle stebi apie 139 tūkstančius žmonių, todėl žinutės greitai išplito. Nors S. Lipnė tiesiogiai neįvardijo darbuotojų, jos sekėjams buvo nurodytas konkretus miestas, kuriame įmonė turi tik vieną padalinį. Dėl to vieši kaltinimai buvo suprantami kaip nukreipti prieš šio filialo vadovę, dviejų mažamečių vaikų motiną, kuri buvo apkaltinta ne tik vagyste, bet ir aplaidumu, vairavimu neblaiviai bei piktnaudžiavimu nedarbingumu. Šie vieši pasisakymai turėjo stiprių neigiamų pasekmių nukentėjusiajai, kurios sveikata smarkiai suprastėjo ir dėl patiriamo psichologinio smurto jai teko ilgai gydytis.
Ikiteisminis tyrimas ir ekspertų išvados
Ikiteisminis tyrimas dėl šių viešų pasisakymų buvo pradėtas 2025 metų pradžioje, kai advokatų kontora „Baltic juris“ kreipėsi į prokuratūrą. Tyrimo metu buvo atlikta lingvistinė ekspertizė, kurios tikslas buvo nustatyti, ar S. Lipnės vieši teiginiai buvo neigiami ir ar jie buvo pateikti kaip asmeninė nuomonė ar objektyvūs faktai. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad nors verslininkė dažnai vartojo žodį „galimai“, tai savaime neapsaugo nuo baudžiamosios atsakomybės. Vertinta ne tik atskirų žodžių reikšmė, bet ir jų kontekstas. Ekspertizės išvados nebuvo palankios S. Lipnei, todėl jai buvo pareikšti įtarimai, o byla pasiekė teismą.
Administracinės sankcijos ir kiti teisiniai ginčai
Vieši S. Lipnės pasisakymai sukėlė ir kitų teisinių problemų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) verslininkei skyrė 1150 eurų baudą už menkinančius ir žeminančius pasisakymus buvusios pavaldinės atžvilgiu. S. Lipnė šią nuobaudą apskundė, tačiau Vilniaus apylinkės teismas jos nepanaikino, tik sumažino baudą iki 560 eurų. Teismas pažymėjo, kad nors vadovas turi teisę viešai reikšti savo nuomonę, ši teisė nėra absoliuti ir neturi pažeisti kitų asmenų teisių. Be to, Darbo ginčų komisija (DGK) priėmė sprendimą, palankų nukentėjusiajai Saulei, nurodydama, kad S. Lipnė nesilaikė prekių inventorizacijos taisyklių, o ikiteisminis tyrimas dėl vagystės buvo nutrauktas. DGK sprendimu Saulei turėtų būti priteistas darbo užmokesčio kompensavimas, gydymo išlaidos ir neturtinės žalos atlyginimas. Šis sprendimas taip pat apskųstas, todėl civilinė byla dar nėra baigta.
Teisinis procesas ir laukiamas bylos sprendimas
Pirmasis baudžiamosios bylos posėdis jau įvyko, tačiau S. Lipnė kaltės nepripažįsta. Teismui teks įvertinti visą viešų pasisakymų kontekstą ir jų poveikį nukentėjusiajai. Įdomu stebėti, kaip teismas vertins ekspertų išvadas ir ar vieši pasisakymai socialiniuose tinkluose bus kvalifikuoti kaip šmeižtas. Be to, artimiausi posėdžiai, ypač uždaras spalio 1 dienos posėdis, gali atskleisti daugiau detalių apie nukentėjusiosios būklę ir bylos aplinkybes. Ši byla kelia svarbius klausimus apie viešų nuomonės formuotojų atsakomybę ir ribas, ypač kai jų auditorija siekia šimtus tūkstančių žmonių.
