Žurnalistas Audrius Skačkauskas kartu su savo augintine Lapyte šiandien džiugina tūkstančius žmonių internete. Iš prieglaudos paimta kalytė ne tik rado naujus namus, bet ir netikėtai tapo tikra socialinių tinklų žvaigžde. O paprasti, jaukūs vaizdo įrašai daugeliui virto kasdieniu ritualu.
Lapytės istorija prasidėjo nelengvai. Ji buvo rasta pririšta prie prieglaudos tvoros, išsigandusi ir agresyvi. Manoma, kad prieš tai ji buvo atsivedusi šuniukų, tačiau jų likimas liko nežinomas. Dėl patirto skausmo ir streso kalytė ilgą laiką buvo užsisklendusi. Prieglaudoje ji net gavo Tylės vardą, nes beveik nelojo ir vengė žmonių.
Audrius prisimena, kad sprendimas pasiimti šunį gimė ligoninėje. Pamatyta nuotrauka priminė jo šeimos mylėtą augintinį, kuris neseniai buvo nugaišęs. Vos tik atsirado galimybė, jis su žmona nuvyko į prieglaudą ir parsivežė kalytę namo. Nuo tos akimirkos prasidėjo naujas etapas – tiek Lapytės, tiek jų pačių gyvenime.
Namuose viskas pasikeitė greičiau, nei tikėtasi. Iš pradžių nedrąsi kalytė netrukus atsipalaidavo, prisirišo prie šeimos ir parodė visai kitą savo pusę. Naujas vardas – Lapytė – atsirado neatsitiktinai. Ji pradėjo skleisti garsus, primenančius lapės kiauksėjimą, ir tai tapo jos išskirtiniu bruožu.
Didžiausias lūžis įvyko socialiniuose tinkluose. Vienas paprastas vaizdo įrašas, kuriame Lapytė gulėjo lovoje lyg žmogus, netikėtai išpopuliarėjo. Per kelias dienas jis surinko šimtus tūkstančių peržiūrų. Nuo tada žmonės ėmė laukti vis naujų įrašų.
Vėliau atsirado ir dar viena idėja – pasakos prieš miegą. Ramus Audriaus balsas ir jaukūs kadrai su Lapyte daugeliui tapo būdu atsipalaiduoti po dienos. Žmonės pradėjo rašyti, kad šie vaizdo įrašai gerina nuotaiką, padeda nusiraminti, o kai kurie juos žiūri net kartu su vaikais.
Pats Audrius sako, kad tai nėra suplanuotas projektas. Viskas vyksta natūraliai. Idėjos gimsta spontaniškai, o filmavimas tampa kasdienybės dalimi. Jis vengia paversti tai pareiga, nes tuomet dingtų tikrumas, kuris ir patraukė žmones.
Nors atsiranda ir komercinių pasiūlymų, vyras juos vertina atsargiai. Jam svarbiausia – Lapytės gerovė. Ji vis dar jautriai reaguoja į naujas vietas ir žmones, todėl filmavimai vyksta tik namuose, kur kalytė jaučiasi saugiausiai.
Ši istorija turi ir gilesnę prasmę. Audrius sulaukia žinučių iš žmonių, kurie, įkvėpti Lapytės, patys nusprendė pasiimti gyvūną iš prieglaudos. Tai, pasak jo, yra didžiausia šios veiklos vertė.
