Tik šio balandžio pabaigoje Klaipėdoje gyvenanti fotografė Jūratė Deventinaitė (38 m.) sužinojo, kas kaltas dėl beveik dešimtį metų ją kamavusių ir tebekamuojančių sveikatos sutrikimų: tai erkė, nors moteris nė nepastebėjo, kada ji buvo įsisiurbusi. Dabar Jūratė nori kitus perspėti apie šių parazitų sukeliamą grėsmę, juolab, kad, jos įsitikinimu, Lietuvoje ne visiems ligoniams skiriamas reikiamas gydymas.
Klaipėdietė pasakojo, kad sveikatos bėdos ją užklupo maždaug 2015 m., nors tikslų momentą atsiminti sunku. Dabar ji žino, kad būna ir atvejų, kai žmogui įsisiurbia itin maža, vos milimetro dydžio nimfos stadijos erkė, kurią sunku pastebėti – tikriausiai ir jai taip nutiko.
Klaipėdietei pradėjo skaudėti galvą, prasidėjo migrenos priepuoliai, geldavo sąnarius ir raumenis, kojos vis būdavo sunkios ir einant šaligatviu atrodė, tarsi bristum per smėlį, be to, smarkiai plakdavo širdis, pulsas pakildavo iki 110. Simptomai pradžioje buvo silpnesni, bet vis stiprėjo.
Kartais iki 37,4 ºC pakildavo temperatūra – tomis dienomis atsikelti iš lovos būdavo ypač sunku.
Po kurio laiko pradėjo lydėti depresinės nuotaikos – tiesiog niekur nesinorėjo eiti, žinant, kad išėjus į miestą bus sunku ir kojas pavilkti. Suprantama, buvo sunku ir dirbti – nors fotografė stengdavosi klientams neišsiduoti, kad jai negera, galbūt jie kažką įtardavo, pamatę, kaip fotosesijos metu jai labai sunku eiti per kopas ar nešioti foto aparatūrą.
Pasijutusi prastai, Jūratė ilgai nedelsė į kreipėsi į vieną gydytoją, paskui į kitą, dar kitą – daug jų apėjo, bet visi sakė, kad jos tyrimų rezultatai geri, tad viskas turi būti gerai. Galiausiai jie nusiuntė moterį pas psichiatrą, kuris jai skyrė antidepresantus. Kai šie nepadėjo, juos pakeitė kitais, paskui dar kitais – fotografė iš viso išbandė gal net 7 antidepresantų rūšis, bet nei viena neatnešė taip laukiamo palengvėjimo.
„Tada gydytojai jau manė, kad man kažkas negerai su galva. Ir aš vienu metu pradėjau galvoti, gal man tikrai su galva negerai… Yra juk ir toks sutrikimas, kai žmogus išsigalvoja ligos simptomus, norėdamas sulaukti gydytojų dėmesio, nors mano racionalus mąstymas sakė, kad tai man tikrai nebūdinga. Galiausiai pasidaviau ir porą metų ligų neieškojau, vargau viena toliau… Vieną dieną net nugriuvau ant laiptų, grįždama namo iš parduotuvės su pora maišelių – tiesiog kojos manęs nebelaikė“, – prisiminė Jūratė.
Tada ji turėjo eiti pas gydytoją endokrinologę dėl skydliaukės veiklos sutrikimo, pavyko pakliūti pas gerai vertinamą specialistę. Toji, išklausiusi klaipėdietės pasakojimo apie tai, kas su ja vyksta, pasakė, kad tai panašu į Laimo ligą, reiktų atlikti tyrimą.
Tą pačią dieną Jūratė nuskubėjo į privačią laboratoriją ir atliko nebrangiai kainavusį tyrimą. Ji paaiškino, kad yra du Laimo ligai skirti tyrimai – vienas, IgM antikūnų tyrimas, rodo, ar infekcija yra dabar, kitas – IgG – ar ji buvo seniau.
Pradžioje jos atsakymai rodė, kad infekcija įtariama, kas Laimo ligos dažniausiai reiškia, jog žmogus serga. Tuomet moteris atliko ir kitą Western Blot tyrimą, kuris diagnozę patvirtino.
Diagnozė išaiškėjo, bet problemos liko
Su tyrimų rezultatais Jūratė tuojau nuskubėjo pas šeimos gydytoją ir užsirašė pas gydytoją infektologą, pas kurį laukti eilėje teko du mėnesius. Tuo metu ji pati daug skaitė apie Laimo ligą ir jos gydymo galimybes.
Jai buvo skirtas antibiotikų kursas. Deja, jis nepadėjo, kaip ir vėliau skirtas pakartotinis kursas.
„Didelė bėda yra ta, kad Lietuvoje Laimo liga gydoma pagal vadinamąją IDSA gydymo metodiką – žmogui skiriami antibiotikai, dažniausiai doxycyclinas, kurie geriami 10 ar 21 d., ir tai daroma nepaisant to, ar erkė įsisiurbė neseniai ir ant kūno atsirado raudona dėmė (eritema), kuomet šis gydymas tikrai veiksmingas, ar liga įsisenėjusi, kuomet jis gali ir nepadėti“, – aiškino Jūratė.
Nuotraukose Jūratė atrodo kaip modelis, o realybėje ji nuolat jaučiasi pavargusi ir nelaiminga.
Asmeninio albumo nuotr.
Pasak jos, jei pora antibiotikų kursų nepadeda, pas mus gydytojas tegali žmogui pasakyti „Soriukas, tu jau sveikas“ arba siųsti jo ieškoti psichinių problemų, bet tiesiog neturi galimybės jo gydyti toliau, nes tokios galimybės Lietuvoje nenumatytos – jos egzistuoja kai kuriose kitose šalyse, kur Laimo liga gydoma pagal kitokią metodiką.
Taigi Jūratei pagaliau sužinojus ligos diagnozę jos problemos liko.
Padėjo rasti ligą kitiems
Moteris sužinojo, kad lėtinė Laimo liga sėkmingai gydoma vienoje klinikoje Gdanske (taip pat ir Vokietijoje, Belgijoje ir kai kuriuose kitose šalyse, bet Lenkijoje kaina mažiausia, nors vis tiek labai didelė).
„Ir JAV seniau lėtinė Laimo liga pripažįstama nebuvo, o dabar ji jau pripažinta. Baisu tai, kad kai ši liga nepastebima iš karto, ji progresuoja, silpnina imunitetą ir sukelia koinfekcijas. Gdansko ir analogiškose klinikose atliekamas tyrimas dėl koinfekcijų ir nustatoma, kokios jos, kiek jų yra – jų gali būti ir 1 ar 2, ir 10. Tuomet skiriamas gydymas, kuris be proto brangus – viena ampulė kainuoja 2000 Eur, o ampulių reikia tiek, kiek yra koinfekcijų. Tiesa, taip pat skiriamos ir įvairios sveikatinančios procedūros, deguonies terapija, nes Laimo ligą sukėlusios bakterijos spirochetos labai bijo deguonies“, – aiškino Jūratė.
Gydymui reikalingų lėšų fotografė neturėjo, kaip ir jos tėvai (moteris gyvena viena, tik su augintiniais). Galiausiai ji pasiryžo ir paskelbė feisbuke pagalbos prašymą – skaičiavo, kad jos gydymui gali prireikti apie 12 000 Eur.
Pasidalijusi feisbuke savo istorija, Jūratė sulaukė ne tik paramos, bet ir kelių dešimčių žmonių, kuriuos kamavo panašūs negalavimai, žinučių – jie domėjosi, kokie tyrimai turėtų būti atliekami ir pan. Po to dalis tų žmonių vėl parašė Jūratei ir pasiguodė, kad taip, ir jiems patvirtinta Laimo liga, apie kurią seniau jie neįtarė, nors ir jautėsi labai prastai.
„Tarp tų žmonių buvo ir jaunų vyrukų bei merginų, kuriems Laimo liga jau pagadino gyvenimą“, – liūdnai pastebėjo Jūratė.
Tad ji nori ir kitus žmones, kuriuos kamuoja neaiškios kilmės galvos, sąnarių skausmai, širdies permušimas ir pan., o medikai nieko blogo neranda, paraginti išsitirti dėl Laimo ligos.
Pradėjo gydymąsi pas kaimynus
Praėjusį pirmadienį Jūratė jau išvyko į šv. Luko medicinos centrą Gdanske (Centrum Medyczne Św. Łukasza) konsultacijai ir tyrimams. Būtų norėjusi iškart likti ten rimtesniam gydymui ir procedūroms, bet kol kas neturi surinkusi visos reikiamos sumos (pavyko surinkti apie 7000 Eur), tad prašys gydytojų skirti antibiotikų, kuriuos galėtų vartoti, grįžusi į Lietuvą. Paskui, kai per kelias savaites sulauks tyrimų dėl koinfekcijų atsakymo, o lėšų galbūt pavyks surinkti daugiau, vyks atgal į Gdanską gydytis toliau.
„Pirmiausia Lenkijoje gydoma Laimo liga, paskui – jos koinfekcijos. Baisu ir tai, kad įsisenėjusi liga labai sunkiai išgydoma, tačiau ją galima užmigdyti ir pasiekti remisiją“, – aiškino pašnekovė.
Klausiu jos, ką daryti kitiems žmonėms, kuriems nustatyta lėtinė Laimo liga ir gydymas antibiotikais nepadeda – negi nėra kitokių galimybių ir visiems telieka gydytis užsienyje už daug tūkstančių eurų?
Pasak Jūratės, telieka nebent galimybė gydytis pačiam pagal alternatyvią metodiką – taikyti kūno detoksikaciją, vartoti įvairias žoleles, maisto papildus, sureguliuoti mitybą ir atsisakyti miltų, cukraus (mat bakterijos spirochetos juos labai mėgsta) ir pan. ir tikėtis, kad sveikata pagerės. Svarbu ir daug judėti, nors sergant Laimo liga tą daryti ir labai sunku.
Nuotraukose Jūratė atrodo kaip modelis, o realybėje ji nuolat jaučiasi pavargusi ir nelaiminga.
Asmeninio archyvo nuotr.
„Aš ir pati nusipirkau įvairių papildų, nusiteikiau iš esmės pakeisti savo mitybą, tik kol kas to dar nedariau, nes laukiu tyrimo Lenkijoje ir nenoriu iškreipti jo rezultatų“, – aiškino pašnekovė.
Klausiu jos, kaip ji jaučiasi dabar po to, ką teko ištverti, ar gyvena viltimi, kad po vizitų į Lenkiją pagerės?
„Jaučiuosi tikrai prastai, skaudu ne tik dėl savos sveikatos, bet ir apskritai dėl to, kad Lietuvoje, kuri dėl erkių patenka į rizikos zoną, neskiriamas reikiamas dėmesys tokių ligonių gydymui. Su kitais sergančiaisiais bendrauju feisbuko grupėje ir aiškiai matau, kad ši problema aktuali ne man vienai. Mes rašėme ir raštus į įvairias instancijas, prašydami permainų sveikatos apsaugos sistemoje, bet kol kas atgarsio nesulaukėme“, – sakė Jūratė.
Visgi ji tikisi, kad jai pavyks surinkti reikiamą sumą gydymui Lenkijoje ir po ilgo laiko pagaliau galės lengviau atsikvėpti – juk taip norėtųsi vėl be skausmo išeiti į lauką ir dirbti savo mėgstamą darbą, kaip ir seniau.
Norintieji prisidėti prie tolesnio Jūratės gydymo sužinos, kaip tą padaryti, čia.
Išgydomos pirmos dvi stadijos
Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė paaiškino, kad Laimo liga turi tris stadijas. Pirmoje ir antroje stadijoje ji sėkmingai išgydoma antibiotikais.
Trečia stadija vadinama lėtine, ir gali taip nutikti, kad pilno išgijimo nebus, bus tik pagerėjimas. Tačiau ši, lėtinė, Laimo ligos forma yra labai reta. Jos gydymo prognozės blogesnės, nes jos išsivystymo mechanizmai kitokie – pirmoje ir antroje stadijoje pagrindinį vaidmenį vaidina bakterijos, kurios dauginasi žmogaus organizme, o antibiotikai jas įveikia. Lėtinėje stadijoje jau veikia ne tiek pačios bakterijos, kiek organizmo imuninis atsakas ir kiti mechanizmai, todėl gali būti, kad būklė pagerės, bet tam tikrų pasekmių liks.
Trečia ligos stadija, pasak profesorės, gydoma ir Lietuvoje. „Norisi dar kartą pabrėžti, kad lėtinė Laimo liga yra daug retesnė, nei žmonės įsivaizduoja – kartais, kai sveikatos sutrikimų priežastis neaiški, jie pasikliauja serologiniais tyrimais ir informacija iš interneto, o ne specialisto infektologo įvertinimu, tačiau diagnostiką reiktų palikti specialistams. Jie tikrai žino, kad lėtinė Laimo liga yra, žino, kaip ją nustatyti ir gydyti, remiantis pripažintų tarptautinių specialistų organizacijų sudarytomis gairėmis“, – aiškino A.Mickienė.
Į gydymą įvairiose užsienio klinikose, kurių gydymo metodai nepatvirtinti ir neatitinka tarptautinių organizacijų – Amerikos ir Europos infekcinių ligų asociacijų – Laimo ligos diagnostikos ir gydymo gairių, profesorė patartų žiūrėti labai atsargiai.
Gal situacija pasikeis?
Sveikatos apsaugos vyr. specialistas Julijanas Gališanskis teigė, kad sveikatos priežiūros specialistai, vadovaudamiesi savo žiniomis ir kompetencija, priima sprendimus dėl konkrečiam pacientui reikalingų diagnostikos ir gydymo procedūrų, atsižvelgdami į konkretaus paciento sveikatos būklę, amžių, nustatytą diagnozę, ligos stadiją, taikytą gydymą ir kt. Gydytojai taip pat gali vadovautis tarptautinių draugijų rekomendacijomis, bet jų taikymas nėra privalomas.
Sveikatos apsaugos ministerija prašys Lietuvos infektologų draugijos, kad ji taip pat parengtų Laimo ligos diagnostikos ir gydymo rekomendacijas.