Vakar ryte savo pavardę šauktinių sąraše išvydęs 23-ejų Ugnius neslėpė nusivylimo. Jaunas vyras jau yra baigęs bakalauro studijas, pradėjęs kurti profesinę karjerą ir dirba finansų srityje. Be to, jo pečius slegia finansiniai įsipareigojimai – vaikinas yra pasiėmęs paskolas būstui ir automobiliui. Todėl žinia apie galimą devynių mėnesių tarnybą kariuomenėje jam tapo rimtu išbandymu.
Ugnius tikina suprantantis valstybės poreikį turėti pasirengusių piliečių, tačiau mano, kad dabartinė šaukimo į kariuomenę sistema jauniems žmonėms sukelia daug neaiškumo. Vaikino teigimu, ypač sudėtinga situacija susidaro tiems, kurie tuo metu jau yra įsitvirtinę darbo rinkoje, turi paskolų, nuomos ar kitų finansinių įsipareigojimų ir planuoja savo ateitį.
„Man protu nesuvokiama, ką siūlo valstybė, jei aš išeičiau tarnauti. O siūlo 240 eurų per mėnesį už tai, kad aš atsisakau viso to, ką turiu. Negana to, aš kažkaip dar turiu dengti savo kreditus“, – LNK reportaže sakė Ugnius.
Jaunuolis pabrėžia, kad jo pozicija nėra nukreipta prieš pačią karinę tarnybą. Jis nesako, kad jauni žmonės apskritai neturėtų atlikti pareigos valstybei. Priešingai, Ugnius mano, kad jeigu Lietuvoje būtų nuspręsta, jog tarnybą turi atlikti visi tam tinkami jaunuoliai, sistema turėtų būti aiški ir vienoda visiems.
Pasak jo, didžiausią nepasitenkinimą kelia būtent šaukimo loterijos principas. Jaunas žmogus gali baigti mokslus, pradėti dirbti, susirasti būstą, prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus ir tik tada sužinoti, kad privalės ilgam nutraukti savo profesinį gyvenimą.
„Aš planuoju mokėti baudas, gauti teistumą ir neiti tarnauti į kariuomenę. Gal mano nuomonė nėra populiari, bet aš neleisiu, kad kažkas griautų mano gyvenimą. Jeigu valstybei reikia žmonių, kurie turėtų baustumą, na, gerai, aš jį gausiu“, – teigė vaikinas.
Tokiai pozicijai pritaria ir dalis jaunimo atstovų. Jie mano, kad dabartinis loterijos principu paremtas šaukimas nesuteikia jauniems žmonėms pakankamai aiškumo planuojant savo ateitį. Nežinojimas, ar konkretus žmogus bus pašauktas tarnauti, gali turėti įtakos studijų, darbo, būsto įsigijimo ar kitų ilgalaikių sprendimų planavimui.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Domantas Katelė teigia, kad viena iš galimų alternatyvų būtų visuotinis šaukimas. Tokiu atveju jaunuoliai iš anksto žinotų, kada ir kokiomis aplinkybėmis jų lauks karinė tarnyba.
„Pagrindinis siūlymas yra įtvirtinti visuotinį šaukimą. Dabar jis vyksta loterijos principu ir tai netenkina jaunų žmonių, nes jis nesuteikia jokio aiškumo. Turėtų būti aiškus sprendimas, tarkim, kad visi baigusieji mokyklą, kas tinkami karinei tarnybai, eina tarnauti į kariuomenę, atlieka 9 mėnesių tarnybą“, – savo nuomonę dėstė D. Katelė.
Tuo metu valstybės institucijos primena, kad patekimas į šauktinių sąrašą dar nereiškia, jog kiekvienas į jį įtrauktas jaunuolis automatiškai bus išsiųstas atlikti tarnybą. Kiekvienam karo prievolininkui pateikiami konkretūs nurodymai, kuriuos būtina atidžiai perskaityti ir laiku įvykdyti.
Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas ragina į sąrašą patekusius jaunuolius neignoruoti pateiktos informacijos ir atkreipti dėmesį į prie savo pavardės nurodytus veiksmus.
„Labai svarbu, kad jaunuolis, pamatęs save sąraše, paskaitytų ir pasidomėtų, kokie nurodymai jam yra duoti. Prie jo pavardės yra duotas nurodymas, ar tai skubiai susisiekti. Jei yra nurodymas iki konkrečios datos susisiekti ir pateikti kontaktinius duomenis, tą ir reikėtų padaryti“, – aiškino A. Balčiūnas.
Planuojama, kad iš viso į devynis mėnesius trunkančią privalomąją pradinę karo tarnybą bus pašaukta apie 3800 jaunuolių. Pirmenybė teikiama tiems karo prievolininkams, kurie jau buvo įtraukti į ankstesnių metų sąrašus, o vėliau šaukimas vykdomas įtraukiant naujus karo prievolininkus.
Šiemet į kariuomenę nebuvo šaukiami besimokantys studentai. Vis dėlto jauni žmonės, baigę studijas ar dėl kitų priežasčių patekę į karo prievolininkų sąrašus, gali susidurti su būtinybe derinti tarnybą su darbu, finansiniais įsipareigojimais ir kitais gyvenimo planais.
Dar viena svarbi aplinkybė – ne visi į šauktinių sąrašą patekę jaunuoliai galiausiai pripažįstami tinkamais karinei tarnybai. Didelę reikšmę turi jų sveikatos būklė ir medicininės patikros rezultatai.
Pasak A. Balčiūno, kasmet daugiau nei pusė karo prievolininkų dėl sveikatos problemų pripažįstami netinkamais atlikti karinę tarnybą. Dėl to šauktinių sąrašai taip pat turi būti sudaromi atsižvelgiant į tai, kiek žmonių realiai gali būti pašaukti.
„Tie tinkamumo rodikliai nėra patys geriausi. Kiekvienais metais daugiau nei pusė karo prievolininkų pripažįstami netinkamais atlikti karinę tarnybą. Ir tai turi įtakos šauktinių sąrašams. Kuo daugiau netinkamų, tuo sąrašas ilgesnis“, – teigė A. Balčiūnas.
Ši istorija atskleidžia platesnę diskusiją apie tai, kaip turėtų būti organizuojamas jaunuolių šaukimas į privalomąją karo tarnybą. Vienoje pusėje – valstybės poreikis turėti pakankamai parengtų karių ir užtikrinti šalies gynybą. Kitoje – jaunų žmonių gyvenimo planai, karjera, studijos, paskolos bei kiti ilgalaikiai įsipareigojimai.
Ugniaus atvejis rodo, kad klausimas nėra vien apie nenorą tarnauti. Jaunam žmogui sprendimas atlikti devynių mėnesių tarnybą gali reikšti būtinybę sustabdyti karjerą, ieškoti sprendimų dėl paskolų ir kitų finansinių įsipareigojimų bei iš naujo planuoti savo artimiausius gyvenimo metus.
Todėl diskusija dėl šaukimo sistemos Lietuvoje išlieka aktuali. Jaunimo atstovai ragina ieškoti modelio, kuris suteiktų daugiau aiškumo ir leistų jauniems žmonėms iš anksto planuoti savo ateitį, o valstybės institucijos pabrėžia, kad karinė prievolė yra Konstitucijoje įtvirtinta piliečio pareiga.
Šaltinis: kauno.diena.lt
