Gabrielius Landsbergis kelia aliarmą dėl dronų karo grėsmės Lietuvoje
Gabrielius Landsbergis, Lietuvos užsienio reikalų ministras, viešai pareiškė, kad nei NATO, nei Rytų Europos valstybės nėra tinkamai pasiruošusios galimam dronų karui. Jis pabrėžė, kad tokio pobūdžio konfliktai jau vyksta Ukrainoje, todėl Lietuva turi aktyviau mokytis iš šios patirties ir stiprinti savo gynybines pajėgas. Šis perspėjimas atskleidžia rimtą saugumo spragą ir būtinybę keisti požiūrį į karines grėsmes bei pasirengimą joms.
Dronų karo iššūkiai ir Lietuvos pasirengimo analizė
Dronų karas – tai naujos kartos konfliktas, kuriame svarbiausi tampa technologiniai sprendimai ir greita reakcija į masines bepiločių orlaivių atakas. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad Lietuva, nepaisant savo narystės NATO, šioje srityje yra gerokai atsilikusi. Jis cituoja britų komediją „Yes Minister“, kurioje aprašoma keturių etapų krizės valdymo strategija, ir pažymi, kad Lietuva šiuo metu yra trečioje stadijoje – pripažįsta problemą, tačiau teigia, kad sprendimų nėra arba jie sunkiai įgyvendinami. Tai reiškia, kad nors grėsmė jau aiški, realių veiksmų trūksta.
Ukrainos patirtis kaip svarbus pavyzdys ir pamoka
Ukrainos karas tapo gyvu pavyzdžiu, kaip efektyviai panaudojami dronai tiek puolimui, tiek gynybai. Landsbergis ragina Lietuvą ne tik stebėti, bet ir aktyviai mokytis iš Ukrainos patirties, įskaitant bendradarbiavimą su Ukrainos dronų gamintojais ir radarų sistemų kūrėjais. Jis taip pat pabrėžia, kad Lietuva turėtų siekti saugumo sutarčių su Ukraina, panašių į tas, kurias pasirašo Persijos įlankos šalys, siekdamos apsaugos nuo dronų atakų. Tai galėtų padėti greičiau įsisavinti naujausias technologijas ir taktiką, reikalingą šiuolaikiniam karui.
Dronų karas – naujas realybės iššūkis Rytų Europai
Landsbergis atkreipia dėmesį, kad Rusijos taktika gali būti nukreipta į Rytų Europos šalis, naudojant tūkstančius dronų infrastruktūros ir energetikos objektų atakoms. Estijos karinių pajėgų vado pripažinimas, kad šalis nebūtų pasiruošusi susidoroti su 1000 dronų, tik dar labiau pabrėžia regiono pažeidžiamumą. Tai reiškia, kad net ir NATO narės susiduria su dideliais iššūkiais, o pagalba iš aljanso gali būti ribota ir nepakankama, ypač kai oro gynybos priemonės greitai išeikvojamos.
Technologinės ir strateginės spragos – ką daryti Lietuvai?
Landsbergis kritikuoja dabartinį požiūrį ir veiksmų stoką, pabrėždamas, kad Lietuva privalo keisti savo gynybos strategiją ir investicijas. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva dar neturi kontraktų su Ukrainos dronų bei radarų gamintojais, o tai trukdo sparčiai įsisavinti efektyvias technologijas. Taip pat jis pažymi, kad kariuomenėje pokyčiai vyksta lėtai, o konservatyvūs įpročiai trukdo adaptuotis prie naujų karinių realijų. Šiuo metu būtina skubiai keisti šią situaciją, nes kitaip gresia ketvirtoji krizės stadija – kai bus per vėlu imtis veiksmų.
Kritika dėl ankstesnių sprendimų ir ateities perspektyvos
Po Landsbergio pranešimo visuomenėje kyla klausimų apie ankstesnes investicijas į karinę techniką, pavyzdžiui, „drakono dantis“, kurios dabar vertinamos kaip neveiksmingos šiuolaikiniame karų kontekste. Šis faktas skatina diskusijas apie strateginį planavimą ir prioritetų nustatymą gynyboje. Ateityje Lietuvai teks ne tik atnaujinti savo gynybos sistemas, bet ir aktyviau bendradarbiauti su partneriais, mokytis iš realių konfliktų ir greitai adaptuotis prie sparčiai besikeičiančios karinės aplinkos, kad būtų užtikrintas šalies saugumas ir pasirengimas naujoms grėsmėms.
