Visuomenės senėjimas mažina dirbtų valandų skaičių ir kelia grėsmę darbo pajamoms
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje pažymima, kad dėl visuomenės senėjimo ateityje ženkliai sumažės bendras dirbtų valandų skaičius. Jei užimtumo lygis atitiks prognozuojamas tendencijas pagal amžių ir lytį, o vieno darbuotojo dirbtų valandų skaičius išliks pastovus, bendras dirbtų valandų skaičius sumažės beveik visose EBPO šalyse – apie 9 proc., o visoje Europos Sąjungoje net apie 20 proc. laikotarpiu nuo 2024 iki 2060 metų.
Toks darbo valandų sumažėjimas tiesiogiai paveiks bendrą darbo pajamų lygį, o ilgainiui tai gali turėti įtakos ir pensijų dydžiui. Šis procesas kelia nerimą dėl ateities atlyginimų ir socialinės apsaugos sistemos tvarumo.
Demografiniai pokyčiai Lietuvoje: mažėja aktyviausio amžiaus gyventojų dalis
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus patarėjas Ernestas Virbickas atkreipia dėmesį, kad gyventojų senėjimas jau daro įtaką darbo rinkai. 25-54 metų amžiaus gyventojų, kurie yra aktyviausi darbo rinkoje, dalis mažėja – nuo 49,5 proc. 2010 metais iki 47 proc. 2026 metų pradžioje.
Ši amžiaus grupė pasižymi didžiausiu aktyvumu – 2025 metais jų aktyvumo lygis siekė 91,4 proc., tuo tarpu visų 15 metų ir vyresnių gyventojų aktyvumas buvo 63,1 proc. Vis dėlto, mažėjant aktyviausiųjų amžiaus grupės daliai, bendras gyventojų aktyvumo lygis Lietuvoje mažėja, o prognozės rodo, kad 25-54 metų gyventojų dalis gali sumažėti iki mažiau nei 40 proc., tuo tarpu vyresnių nei 65 metų asmenų dalis nuosekliai didės.
Darbo jėgos trūkumą Lietuvoje dalinai kompensuoja imigracija
Mažėjant vidaus darbo jėgai, Lietuvos įmonės vis dažniau pasitelkia užsienio darbuotojus, ypač transporto, statybos ir pramonės sektoriuose. Dauguma į Lietuvą atvykstančių dirbti yra vyrai, dažniausiai priklausantys 25-54 metų amžiaus grupei, kas švelnina vyrų amžiaus struktūros pokyčių poveikį bendram gyventojų aktyvumo lygiui.
Tuo tarpu moterų amžiaus struktūros pokyčiai dėl demografinių priežasčių neigiamai veikia bendrą aktyvumo lygį. Imigracija, ypač prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, šį poveikį sumažino, tačiau vis tiek išlieka iššūkių.
Prognozės rodo ryškų gyventojų aktyvumo sumažėjimą iki 2050 metų
Jei skirtingų amžiaus grupių vyrų ir moterų aktyvumo lygis išliks toks pat kaip 2025 metais, bendras gyventojų aktyvumo lygis Lietuvoje per artimiausius 25 metus gali sumažėti apie dešimtadaliu – nuo 63,1 proc. 2025 metais iki 56,8 proc. 2050 metais. Tai reikštų sugrįžimą prie 2010 metų lygio, o tai turės neigiamą poveikį ne tik dirbančiųjų skaičiui, bet ir dirbtų valandų kiekiui, darbo užmokesčio fondui, mokesčių pajamoms bei socialinio draudimo įmokoms.
Produktyvumo didinimas – pagrindinis sprendimas demografinių iššūkių fone
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta, kad mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius reiškia mažesnį dirbamų valandų kiekį ir lėtesnį ekonomikos augimą. Dėl to atlyginimų augimas vis labiau priklausys nuo darbuotojų produktyvumo, o ne nuo darbo jėgos pasiūlos.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės atstovai pabrėžia, kad skaitmenizacija, automatizacija, robotizacija ir dirbtinis intelektas yra svarbūs produktyvumo didinimo veiksniai. Nors technologijų diegimas Lietuvoje sparčiai auga, svarbu, kaip efektyviai jos integruojamos į įmonių procesus, siekiant maksimaliai išnaudoti jų potencialą.
Vyresnių žmonių užimtumo skatinimas kaip papildoma išeitis
Vyresnio amžiaus žmonių užimtumo didinimas yra viena iš priemonių, galinčių švelninti darbo jėgos trūkumą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Užimtumo tarnyba teikia subsidijas darbdaviams, įdarbinantiems vyresnius nei 50 metų asmenis, taip pat finansuoja profesinį mokymą, kuris padeda įgyti naujų kompetencijų ar persikvalifikuoti.
Be to, įgyvendinamos programos, skirtos žmonėms, susiduriančioms su įsidarbinimo kliūtimis, ypač vyresnio amžiaus asmenims. Šios programos apima psichologinio atsparumo didinimą, kvalifikacijos tobulinimą ir pagalbą įsidarbinant bei išlaikant darbo vietą.
Platesnis sprendimų rinkinys būtinas demografinių iššūkių įveikimui
Vien didesnis vyresnių žmonių užimtumas nepakaks. Reikalingas platesnis sprendimų kompleksas, apimantis produktyvumo didinimą, naujų technologijų diegimą, darbo sąlygų modernizavimą ir subalansuotą migracijos politiką. Tik tokiu būdu Lietuva galės užtikrinti ekonomikos augimą ir socialinės apsaugos sistemų tvarumą nepaisant nepalankių demografinių tendencijų.
