Lietuvos karinė žvalgyba turi duomenų, kad Rusija svarsto galimybę surengti išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione. Nerimą kelia ir tai, kad tokioms operacijoms esą galėtų būti panaudoti Ukrainoje pagaminti bepiločiai orlaiviai.
Apie galimą grėsmę naujienų portalui „15min“ patvirtino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Pasak jo, Lietuvos institucijos turi informacijos apie galimus Rusijos planus vykdyti vadinamąsias nekonvencines kinetines atakas.
„Turime duomenų, kad Rusija svarsto vykdyti nekonvencines kinetines atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione. Tikėtina, kad Rusija tam galėtų naudoti Ukrainos gamybos dronus“, – portalui teigė ministras.
Ši informacija vertinama kaip rimtas signalas Baltijos valstybėms, kurioms pastaraisiais metais tenka vis daugiau dėmesio skirti kritinės infrastruktūros apsaugai ir galimoms hibridinėms grėsmėms.
Kodėl galėtų būti naudojami Ukrainos dronai?
Viena iš galimų tokio scenarijaus priežasčių – siekis apsunkinti išpuolio organizatorių nustatymą.
Kaip skelbia „15min“, Rusija galėtų pasitelkti perimtus arba kitaip į savo rankas patekusius Ukrainos gamybos dronus tam, kad po galimos atakos būtų galima sukelti abejonių dėl tikrojo jos šaltinio.
Tokiu atveju būtų bandoma sukurti įspūdį, kad ataką įvykdė ne Rusija, o Ukraina.
Tai atitiktų vadinamosios „svetimos vėliavos“ operacijos logiką. Tokiose operacijose tikrasis veikėjas siekia nuslėpti savo vaidmenį ir sudaryti įspūdį, kad už veiksmą atsakinga kita valstybė ar organizacija.
Jeigu toks scenarijus būtų įgyvendintas NATO teritorijoje, informacinė ir politinė dimensija būtų ne mažiau svarbi nei pati fizinė žala infrastruktūrai.
Kritinė infrastruktūra – vienas svarbiausių taikinių
Kritinė infrastruktūra apima objektus ir sistemas, kurių veikimas yra būtinas valstybės ir visuomenės funkcionavimui. Tai gali būti energetikos, ryšių, transporto, vandens tiekimo ir kiti strateginės reikšmės objektai.
Todėl net ir riboto masto išpuolis prieš tokį objektą galėtų turėti platesnių pasekmių – nuo sutrikusio paslaugų teikimo iki visuomenės nerimo ir ekonominių nuostolių.
Baltijos šalys šiuo požiūriu yra ypač jautrios Rusijos vykdomam spaudimui. Lietuva, Latvija ir Estija yra NATO ir Europos Sąjungos valstybės, o jų geografinė padėtis šalia Rusijos ir Baltarusijos lemia tai, kad regiono saugumas pastaraisiais metais yra itin atidžiai stebimas.
Strateginių objektų apsauga Lietuvoje jau sustiprinta
Apie galimas grėsmes Baltijos šalių kritinei infrastruktūrai buvo kalbama ir anksčiau.
Dar liepos pabaigoje, pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas regione, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą. Skelbta, kad papildomos saugumo priemonės įvestos neribotam laikui.
Tai reiškia, kad institucijos galimą grėsmę vertina ne kaip trumpalaikį incidentą, o kaip situaciją, kuriai būtina pasirengti ilgesniam laikotarpiui.
Saugumo ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad šiuolaikinėse konfliktų zonose dronai tapo vienu svarbiausių įrankių. Jie gali būti naudojami ne tik mūšio lauke, bet ir žvalgybai, infrastruktūros stebėjimui ar smūgiams prieš strateginius objektus.
Baltijos regione jau buvo fiksuojami oro erdvės pažeidimai
Lietuvos saugumo situaciją papildomai komplikuoja ir ankstesni incidentai regione.
ELTA primena, kad Rusijos karinėms pajėgoms perimant arba nukreipiant Ukrainos dronus, Baltijos šalyse ir Suomijoje per pastaruosius mėnesius ne kartą buvo fiksuoti oro erdvės pažeidimai.
Tokie incidentai kelia papildomų klausimų dėl to, kaip į NATO valstybių oro erdvę gali patekti bepiločiai orlaiviai, naudojami kare Ukrainoje.
Kiekvienas toks atvejis reikalauja institucijų reakcijos, nes ne visuomet iš karto galima nustatyti, ar dronas į regiono oro erdvę pateko atsitiktinai, dėl techninių priežasčių, buvo nukreiptas tyčia ar yra didesnės operacijos dalis.
Kremlius kaltina Baltijos šalis
Tuo metu Ukrainai tęsiant bepiločių orlaivių atakas prieš objektus Rusijos teritorijoje, Kremlius vis dažniau kritikuoja Baltijos valstybes.
Rusijos valdžia yra pareiškusi kaltinimų, esą Lietuva, Latvija ir Estija leidžia išnaudoti savo teritoriją Ukrainos karinėms operacijoms rengti.
Baltijos šalys tokius Rusijos pareiškimus vertina platesniame informacinio ir hibridinio spaudimo kontekste.
Būtent todėl galimas Ukrainos gamybos dronų panaudojimas prieš objektus Baltijos regione būtų ypač jautrus scenarijus. Tokiu atveju Maskva galėtų bandyti pasinaudoti ne tik fizinėmis išpuolio pasekmėmis, bet ir informaciniu chaosu – mėgindama sukelti abejonių dėl to, kas iš tiesų atsakingas už incidentą.
Grėsmė vertinama rimtai, tačiau tai nėra pranešimas apie įvykusią ataką
Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu kalbama apie žvalgybos turimą informaciją ir galimų Rusijos veiksmų svarstymą, o ne apie jau įvykdytą išpuolį.
Lietuvos institucijos vertina galimus scenarijus ir stiprina strateginių objektų apsaugą. Tokios priemonės yra prevencinio pobūdžio – jų tikslas yra sumažinti galimos atakos tikimybę ir pasekmes.
Vis dėlto pats faktas, kad Lietuvos karinė žvalgyba stebi galimus Rusijos planus prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione, rodo, jog saugumo situacija išlieka įtempta.
Baltijos šalys yra NATO teritorija, todėl bet kokie tyčiniai išpuoliai prieš jų infrastruktūrą būtų vertinami itin rimtai. Ypač svarbu ne tik fizinė objektų apsauga, bet ir gebėjimas greitai nustatyti išpuolio šaltinį, užkirsti kelią informacinėms provokacijoms ir koordinuoti atsaką su sąjungininkais.
Kol kas Lietuvos institucijos visuomenę informuoja apie galimą grėsmę, o ne apie įvykusią ataką. Tačiau naujausi žvalgybos duomenys dar kartą parodo, kad Baltijos regiono saugumo situacija reikalauja nuolatinio pasirengimo ir budrumo.
