Vieną savaitę šeimos sąskaitoje buvo 1200 eurų, o po kelių dienų – tuščia. Tokią realybę patiriantis vyras sako, kad jo žmonos apsipirkinėjimas tapo nevaldomas, o namuose daugėja daiktų, bet ne ramybės.
Du savo istorijomis pasidalinę žmonės atvirai kalba apie beviltiškumo jausmą, o psichoterapeutas paaiškina, kodėl apsipirkimas gali tapti priklausomybe ir kaip iš jos išeiti.
„Man atrodo, išprotėsiu“
Vyras pasakoja, kad jo žmona visada buvo linkusi leisti pinigus, tačiau pastaraisiais metais situacija tapo nebekontroliuojama.
„Jeigu anksčiau per sezoną nusipirkdavo kelis drabužius už 60-100 eurų, dabar apsiperka kas mėnesį ir vienu kartu išleidžia po 100 eurų ar daugiau. Ji net pradėjo slėpti pirkinius – nulupa etiketes, slepia maišelius, o daiktų namuose tik daugėja“, – pasakojo jis.
Pasak vyro, žmona uždirba nemažai, tačiau pinigų šeimai vis tiek neužtenka.
„Kartą per savaitę ištaškė visą algą. Pirmadienį gavo 1200 eurų, o sekmadienį jau aš turėjau pirkti maistą. Ji sako, kad jaučiasi kalta, verkia, žada liautis, bet po kurio laiko viskas vėl kartojasi. Atrodo kaip liga. Ką daryti?“ – klausė vyras.
„Atlyginimo diena man kaip euforija“
Panašia patirtimi pasidalino ir kita moteris, kuri pati pripažįsta, kad apsipirkinėjimas tapo jos kasdienybės dalimi.
Ji pasakojo, kad paskutinę mėnesio savaitę jau neturi pinigų, tačiau tą laiką skiria planuoti būsimiems pirkiniams.
„Rašausi sąrašus, naršau internetines parduotuves, jaučiuosi pakylėta. Pažadu sau išleisti tik tam tikrą sumą, bet ribos vis plečiasi. Kai gaunu atlyginimą, sąskaitoje ryte būna apie 1000 eurų, o vakare lieka tik 200. Po kelių dienų ateina gėda ir pažadai sau daugiau taip nedaryti. Bet po savaitės viskas prasideda iš naujo. Man atrodo, išprotėsiu“, – rašė ji.
Kas slypi už šio elgesio
Nevaldomas noras pirkti, kai pats procesas tampa svarbesnis už daiktus, vadinamas oniomanija – priklausomybe nuo apsipirkimo. Psichoterapeutas Andrius Kaluginas sako, kad nors oficialiai tai dar nėra atskiras psichikos sutrikimas, problema yra rimta ir vis labiau pastebima.
„Žmonės perka ne todėl, kad jiems reikia daiktų, o tam, kad sumažintų stresą, įtampą, vienišumą ar tuštumos jausmą. Pats pirkimo momentas sukelia trumpalaikę euforiją, tačiau vėliau ją pakeičia kaltė, gėda ir nusivylimas savimi“, – aiškina specialistas.
Pasak jo, šis elgesys nepriklauso nuo amžiaus, lyties ar pajamų. Nuo jo gali kentėti tiek jauni, tiek vyresni žmonės, tiek mažas, tiek dideles pajamas gaunantys asmenys.
Kodėl taip sunku sustoti
Psichoterapeutas aiškina, kad apsipirkinėjimo priklausomybė veikia ratu.
Pirmiausia atsiranda mintys apie pirkinius, tada kyla jaudulys ir laukimas, o galiausiai žmogus apsiperka. Po to ateina kaltė ir nusivylimas, tačiau po kurio laiko mintys grįžta, ir viskas prasideda iš naujo.
„Svarbiausia tampa ne daiktas, o pats procesas. Tai tarsi emocinė nuskausminamoji priemonė“, – sako A. Kaluginas.
Ar įmanoma iš to išeiti
Specialistas pabrėžia, kad sveikti įmanoma, tačiau tai reikalauja laiko, darbo su savimi ir artimųjų palaikymo.
„Skirtingai nei nuo alkoholio ar narkotikų, čia negali tiesiog nustoti pirkti. Pirkti reikės visą gyvenimą, todėl žmogus turi išmokti pirkti kitaip – sąmoningai ir atsakingai“, – aiškina jis.
Dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija, kurios metu mokomasi atpažinti mintis, keisti emocines reakcijas ir formuoti naujus elgesio modelius. Kartais pradžioje net rekomenduojama laikinai atsisakyti kortelių, apsipirkinėjimo centrų ir naudotis tik grynaisiais.
Ko nedaryti artimiesiems
Kalbėdamas apie pirmąjį laišką, psichoterapeutas pabrėžia, kad kaltinimai ir spaudimas problemos neišspręs.
„Negalima žmogaus žeminti, kontroliuoti ar riboti jo laisvės. Tai tik sustiprina kaltės jausmą ir uždaro ratą dar labiau. Vietoje to reikėtų ramiai kalbėtis, parodyti palaikymą ir siūlyti kreiptis pagalbos“, – sako jis.
Anot specialisto, antroji istorija aiškiai rodo priklausomybės požymius, todėl moteriai rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į specialistus.
