VMI įspėja „Vinted“ pardavėjus: atidžiau tikrins ir reikalaus paaiškinimo iš kur pinigai

Internete parduodant nereikalingus drabužius ar kitus daiktus galima sulaukti mokesčių administratoriaus dėmesio. Europos Komisija siūlo keisti šiuo metu galiojančią duomenų teikimo tvarką, todėl daliai smulkių pardavėjų ateityje galėtų sumažėti administracinė našta. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pabrėžia, kad net ir pasikeitus reikalavimams gyventojai neatleidžiami nuo pareigos tinkamai deklaruoti pajamas.

Pagal šiuo metu galiojančią DAC7 direktyvą internetinės platformos privalo perduoti mokesčių administratoriams informaciją apie pardavėjus, kurie per kalendorinius metus įvykdo bent 30 sandorių arba gauna daugiau kaip 2 tūkst. eurų pajamų.

Tai reiškia, kad informaciją apie žmogų gali tekti pateikti net ir tuo atveju, jei jis pardavė keliasdešimt savo naudotų daiktų, tačiau už juos gavo vos kelis šimtus eurų.

Europos Komisija siūlo keisti galiojančią tvarką

Europos Komisija pasiūlė atsisakyti sandorių skaičiaus kriterijaus, o pajamų ribą padidinti nuo 2 iki 3 tūkst. eurų.

Jeigu šiam siūlymui būtų pritarta, platformos duomenis apie pardavėjus turėtų teikti tik tada, kai jų gauta suma viršytų 3 tūkst. eurų. Sandorių skaičius tokiu atveju nebebūtų svarbus.

Pavyzdžiui, žmogus per metus galėtų parduoti 30 ar daugiau naudotų drabužių, tačiau jeigu už juos gautų mažiau nei 3 tūkst. eurų, platformai dėl šios prievolės nebereikėtų perduoti jo duomenų.

Komisija aiškina, kad tokie pakeitimai sumažintų administracinę naštą ir padėtų išvengti situacijų, kai apie daug smulkių daiktų parduodančius, bet nedaug uždirbančius žmones renkama perteklinė informacija.

Skaičiuojama, kad dėl naujos tvarkos duomenų teikimo prievolė nebegaliotų daugiau kaip 10 mln. pardavėjų. Daugiausia tai būtų žmonės, internetu parduodantys savo naudotus daiktus. Platformoms pakeitimai galėtų padėti sutaupyti apie 678 mln. eurų atitikties išlaidų.

Komisijos pateiktame vertinime nurodoma, kad maždaug 79 proc. apie prekių pardavimus praneštų pardavėjų į ataskaitas pateko vien dėl 30 sandorių ribos, nors jų gautos pajamos nesiekė 2 tūkst. eurų.

„Vinted“ palaiko siūlomus pakeitimus

Europos Komisijos iniciatyvą palaikė ir naudotų daiktų prekybos platforma „Vinted“.

Bendrovės „Marketplace“ vadovas Adamas Jay atkreipė dėmesį, kad žmogus gali parduoti daugiau kaip 30 drabužių ar kitų nedidelių daiktų, už tai gauti vos kelis šimtus eurų, tačiau vis tiek privalo pateikti papildomus duomenis.

„Vinted“ vertinimu, priėmus siūlomus pakeitimus, maždaug 3,5 mln. platformos narių tokios informacijos teikti nebereikėtų.

Bendrovė taip pat pabrėžia, kad prašymas pateikti duomenis savaime nereiškia, jog žmogui atsiranda prievolė mokėti mokesčius.

Asmeninių naudotų daiktų pardavimas už mažesnę kainą, nei jie buvo įsigyti, paprastai nėra apmokestinamas. Vis dėlto kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į galiojančius nacionalinius teisės aktus.

Svarbu tai, kad Europos Komisijos pasiūlymas dar nėra įsigaliojęs. Jį turi apsvarstyti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, todėl kol kas galioja dabartinė DAC7 tvarka.

VMI vertina ne tik pardavimų skaičių ir gautas pajamas

Kaip siūlomi pakeitimai paveiktų Lietuvoje veikiančias platformas ir jų naudotojus, komentavo VMI vadovas Martynas Endrijaitis.

Jis paaiškino, kad vertinant gyventojo veiklą svarbu atsižvelgti ne tik į pardavimų skaičių ar gautas pajamas. VMI taip pat žiūri, kokios prekės parduodamos, ar tai asmeniniai naudoti daiktai, ar prekės įsigyjamos turint tikslą jas vėliau perparduoti.

Vertinamas ir veiklos tęstinumas, savarankiškumas bei siekis uždirbti.

VMI vadovas pabrėžė, kad DAC7 yra tik vienas iš informacijos šaltinių, kuriais remiasi mokesčių administratorius.

„Duomenys taip pat gaunami iš kitų trečiųjų šaltinių, finansų įstaigų ir kitų institucijų, tačiau skiriasi iš jų gaunamų duomenų apimtis, pobūdis ir detalumas. Net ir tuo atveju, jei platforma neprivalėtų pateikti duomenų apie pardavėją, tai neatleistų gyventojo nuo jam taikomų mokesčių.

Teisingas pajamų deklaravimas yra kiekvieno asmens pareiga, o VMI rizikos vertinimui naudoja daug įvairių šaltinių ir visada vertina situacijos visumą“, – aiškino M. Endrijaitis.

Kokius dokumentus verta išsaugoti?

VMI vadovas priminė, kad gyventojams, parduodantiems asmeninius daiktus, rekomenduojama išsaugoti jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Juose turėtų būti nurodyta pirkimo kaina, taip pat turėtų būti įmanoma nustatyti, kokiu būdu prekės buvo įsigytos.

Mokesčių administratoriaus atliekamų kontrolės veiksmų metu vertinamas ne tik pardavimų dažnumas ar gautų pajamų suma, bet ir pats parduodamų daiktų pobūdis bei visos kitos aplinkybės.

„Kontrolės veiksmų metu taip pat vertinamas parduodamų daiktų pobūdis ne tik pajamų suma ar daugkartiškumas, vertinamos visos aplinkybės kartu“, – aiškino jis.

Norint pagrįsti, kad buvo parduodamas asmeninis turtas, o ne vykdoma prekybos veikla, rekomenduojama saugoti daiktų įsigijimo kvitus ir sąskaitas, banko išrašus bei mokėjimų įrodymus.

Taip pat gali praversti pardavimo skelbimai, daiktų nuotraukos, susirašinėjimas su pirkėjais ir kiti dokumentai, patvirtinantys, kad daiktai buvo skirti asmeniniam naudojimui.

Patiko? Pasidalink! Ačiū.