Daugelis gyventojų, įsigiję sklypą, skuba planuoti statybas. Tačiau specialistai įspėja – ne visus statinius galima statyti kada panorėjus ir kur panorėjus. Neįvertinus galiojančių reikalavimų, vėliau gali tekti ne tik mokėti baudas, bet ir atsisveikinti su jau pastatytu statiniu.
Teisininkai pabrėžia, kad dažniausia klaida padaroma dar prieš pradedant projektavimo darbus – žmonės nepasitikrina, ką konkrečiame sklype leidžiama statyti.
Statybas reikėtų pradėti ne nuo projekto, o nuo sklypo
Advokatų kontoros „NOOR“ patarėja, nekilnojamojo turto ir statybų teisės ekspertė Eglė Višinskienė sako, kad pirmiausia būtina išsiaiškinti sklypo paskirtį ir galiojančius apribojimus.
Pasak jos, nemažai žmonių tik po pirkimo sužino, kad jų įsigytame sklype gyvenamojo namo statyba apskritai negalima.
„Pradėti statybų procesą reikėtų ne nuo namo projekto, o nuo paties sklypo įvertinimo. Viena dažniausių klaidų yra nusipirkti žemės sklypą neįsitikinus, ar jame apskritai galima statyti gyvenamąjį namą“, – teigia ekspertė.
Svarbu išsiaiškinti ne tik sklypo paskirtį, bet ir tai, ar teritorijai netaikomi papildomi apribojimai. Statybas gali riboti miškų teritorijos statusas, saugomos zonos ar kultūros paveldo reikalavimai.
Ne mažiau svarbus ir privažiavimas prie sklypo. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai žmogus nusiperka žemę, tačiau vėliau paaiškėja, kad teisėto privažiavimo prie jos nėra.
Ekspertė taip pat rekomenduoja dar prieš pirkimą pasidomėti infrastruktūra. Elektros, vandentiekio ar nuotekų tinklų įrengimas gali kainuoti gerokai daugiau nei tikėtasi.
Ką galima statyti gyvenamosios paskirties sklype?
Gyvenamosios paskirties sklype galima statyti vienbutį arba dvibutį gyvenamąjį namą bei pagalbinės paskirties statinius, tokius kaip garažas, sandėliukas ar pirtis.
Pagal galiojančius reikalavimus gyvenamasis namas negali būti aukštesnis nei trijų aukštų, o pats sklypas turi būti ne mažesnis nei 4 arai.
Svarbu laikytis ir nustatytų atstumų. Namas paprastai turi būti statomas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos, o tvoroms dažniausiai taikomas ne mažesnis kaip 1 metro atstumas.
Kada pirtis ar sandėliukas laikomi statiniais?
Daugelis gyventojų mano, kad nedidelė pirtis ar sandėliukas nereikalauja jokio dėmesio. Tačiau tai ne visada tiesa.
Pasak E. Višinskienės, jei objektas turi pamatus, yra pritvirtintas prie žemės arba jo praktiškai neįmanoma perkelti į kitą vietą, jis dažniausiai laikomas statiniu.
Tuo metu mobilūs statybininkų nameliai, biotualetai ar laikinos konstrukcijos dažniausiai nelaikomi statiniais, nes gali būti perkelti neprarandant savo paskirties.
Nesudėtingiems statiniams taip pat galioja taisyklės
Nedideli sandėliukai, pirtys ar pagalbiniai pastatai dažnai priskiriami nesudėtingiems statiniams. Jiems taikomi paprastesni reikalavimai, tačiau tai nereiškia, kad leidimų nereikia visais atvejais.
Ekspertė pažymi, kad miestuose, saugomose teritorijose ar kultūros paveldo objektų teritorijose net ir nesudėtingam statiniui gali būti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
Kaimo vietovėse reikalavimai dažnai yra švelnesni, tačiau kiekvieną situaciją būtina vertinti individualiai.
Kada gali tekti susimokėti baudą?
Didžiausia rizika kyla tada, kai statyba vykdoma neturint privalomo leidimo arba statinys pastatomas ne pagal suderintą projektą.
Tokiais atvejais statyba gali būti pripažinta savavališka.
„Dažniausiai tai pasitaiko tuomet, kai žmonės savavališkai padidina pastato plotą, pakeičia aukštingumą ar pristato papildomas dalis“, – aiškina E. Višinskienė.
Jeigu pažeidimas nustatomas, savininkui gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir įteisinti statinį savo lėšomis.
Kai kuriais atvejais statinį įteisinti įmanoma, tačiau tik tada, jei jis atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir kitus teisės aktų reikalavimus.
Baudos gali siekti tūkstančius eurų
Už savavališką statybą gyventojams gali būti skiriamos gana didelės baudos.
Už nesudėtingų statinių savavališką statybą įprastoje teritorijoje baudos siekia nuo 150 iki 300 eurų. Pakartotinio pažeidimo atveju jos gali išaugti iki 1200 eurų.
Jeigu pažeidimas padaromas saugomoje teritorijoje, baudos didėja iki 560 eurų, o pakartotiniais atvejais gali siekti net 2400 eurų.
Dar griežčiau baudžiama už didesnių statinių savavališką statybą. Tokiais atvejais baudos gyventojams gali siekti nuo 1800 iki 6000 eurų.
Juridiniams asmenims sankcijos dar griežtesnės. Kai kuriais atvejais jos gali siekti net 160 tūkst. eurų.
Blogiausiu atveju gali tekti viską nugriauti
Specialistai pabrėžia, kad finansinės sankcijos nėra vienintelė problema.
Jeigu statyba pažeidžia teritorijų planavimo dokumentus arba statinys negali būti įteisintas, institucijos gali įpareigoti jį nugriauti.
Tokių atvejų Lietuvoje jau buvo ne vienas. Tarp garsiausių pavyzdžių minimas Vijūnėlės dvaras Druskininkuose bei nelegalūs statiniai Kuršių nerijoje.
„Jei statyba pripažįstama savavališka, institucijos gali įpareigoti statinį nugriauti, pašalinti pažeidimus arba tam tikrais atvejais suteikti galimybę statybą įteisinti“, – primena E. Višinskienė.
Todėl prieš statant net ir nedidelę pirtį, garažą ar sandėliuką verta iš anksto pasitikrinti galiojančius reikalavimus. Tai gali padėti išvengti nemalonių staigmenų ir papildomų išlaidų ateityje.
