Nors daugelis žmonių noriai skaičiuoja kiekvieną eurą, paaiškėjo, kad tūkstančiai Lietuvos gyventojų… paprasčiausiai neatsiima savo pensijos. Skamba keistai? Tačiau tai – faktas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) duomenimis, 2023-ųjų pabaigoje net 4 673 žmonės, nors ir pasiekę pensinį amžių bei turėdami teisę į pensiją, dėl jos nesikreipė.
Ką reiškia vėlavimas?
Pagal galiojančią tvarką, pensija pradedama mokėti nuo tos dienos, kai žmogus įgyja teisę ją gauti. Tačiau yra viena svarbi sąlyga – pensija išmokama tik už paskutinius 12 mėnesių, skaičiuojant nuo prašymo pateikimo dienos. Kitaip tariant, pavėlavus daugiau nei metus – už kiekvieną papildomą mėnesį pinigai tiesiog prarandami.
Tai reiškia, kad jei žmogus galėjo gauti, pavyzdžiui, 450 eurų per mėnesį, tačiau pavėlavo 13 mėnesių – jis negauna 450 eurų už tą pirmąjį „pradelstą“ mėnesį.
Kodėl žmonės nesikreipia?
„Sodros“ atstovė Malgožata Kozič paaiškina, kad priežasčių gali būti daug. Vieni – gyvena užsienyje ir net nepastebi, kad Lietuvoje jau sulaukė pensinio amžiaus. Kiti – serga ar dėl sveikatos būklės paprasčiausiai negali pasirūpinti dokumentais. Yra net tokių atvejų, kai dėl pensijos nesikreipia įkalinimo įstaigose esantys asmenys.
Pasak jos, ateityje tikimasi, kad pensijos bus skiriamos automatiškai. Tačiau dabar – norint ją gauti – būtina pateikti prašymą ir pristatyti visus dokumentus, ypač apie darbo stažą iki 1994 metų, kuris vis dar nesuskaitmenintas.
Kur keliauja neišmokėta pensija?
Pasak „Sodros“ atstovės, nepasiimti pinigai lieka „Sodros“ biudžete ir panaudojami kitų išmokų mokėjimui. Tai reiškia, kad jie paprasčiausiai pasilieka valstybės sistemoje.
II pakopos pensijų fondai: ir čia pinigai lieka nepaliesti
Panaši situacija ir su II pakopos pensijų fondais.
„SEB investicijų valdymo“ vadovas Paulius Kabelis sako, kad apie 2 proc. klientų, nors jau yra sulaukę pensinio amžiaus, dėl išmokų dar nesikreipė. Tai – daugiau nei 6 tūkst. žmonių.
Kodėl? Dalis jų vis dar kaupia, dalis – nori paveldimumo garantijų, o kai kurie tiesiog laukia geresnio momento. Primename: vidutiniškai vieno žmogaus sukaupta suma II pakopoje gali siekti apie 7 200 eurų.
Pasak P. Kabelio, šiuo metu žmogus gali laisvai pasirinkti, kada kreiptis dėl išmokų, todėl kai kurie nusprendžia palaukti – taip ilgiau kaupiasi pinigai, o vėliau galima gauti ir didesnes išmokas.
„Swedbank“: daugiau nei 13 tūkst. klientų taip pat laukia
Tuo tarpu „Swedbank“ duomenimis, apie 13 tūkst. jų klientų, nors jau sulaukę pensinio amžiaus, taip pat dar neatsiėmė sukauptų lėšų.
„Gali būti, kad žmonės tiesiog turi kitų pajamų ir dabar jiems tų pinigų nereikia. Jie renkasi kaupti toliau, kad vėliau išmokos būtų didesnės, ar palikti jas kaip palikimą“, – komentuoja Gytis Vercinskas, banko atstovas.
Apibendrinant
Tūkstančiai žmonių dėl įvairių priežasčių neatsiima jiems priklausančių pensijų. Vieni – nes žino, kad gali. Kiti – neskuba dėl finansinių ar asmeninių motyvų. Tačiau svarbiausia – žinoti savo teises ir nelikti be pinigų tik dėl formalumo.
Jei artėjate prie pensinio amžiaus – pasitikrinkite, ar jau galite kreiptis dėl išmokų. Nes kiekvienas pradelstas mėnuo gali kainuoti šimtus eurų.
