1985 metų rugpjūčio 12-oji Japonijos aviacijos istorijoje liko paženklinta viena didžiausių ir skaudžiausių tragedijų. Tą vakarą iš Tokijo Hanedos oro uosto į Osakos tarptautinį oro uostą pakilęs „Japan Airlines“ 123-iasis reisas netrukus tapo katastrofiško įvykio dalimi. Per avariją žuvo net 520 iš 524 lėktuve buvusių žmonių, o ši nelaimė iki šiol laikoma viena daugiausiai aukų pareikalavusių vieno lėktuvo katastrofų pasaulio aviacijos istorijoje.
Tą dieną „Japan Airlines“ lėktuvas „Boeing 747SR-46“ ruošėsi įprastam skrydžiui iš Tokijo į Osaką. Orlaiviu skrido 524 žmonės – 509 keleiviai ir 15 įgulos narių. Skrydis turėjo trukti gana trumpai, todėl niekas negalėjo numanyti, kad vos po keliolikos minučių lėktuvo įgulai teks kovoti dėl šimtų žmonių gyvybių.
Lėktuvas iš Hanedos oro uosto pakilo apie 18 val. 12 min. Vietos laiku. Iš pradžių skrydis vyko normaliai, tačiau praėjus vos maždaug 12 minučių po pakilimo, kai orlaivis buvo pasiekęs apie 7 300 metrų aukštį, įvyko katastrofiškas konstrukcijos gedimas.
Staiga nuo lėktuvo atsiskyrė didelė galinės fiuzeliažo dalies dalis. Įvykus sprogimui ir konstrukcijos pažeidimui, buvo nutrauktos visos keturios pagrindinės hidraulinės sistemos. Tai reiškė, kad pilotai praktiškai neteko įprastų galimybių valdyti lėktuvo vairus ir kitus skrydžio valdymo paviršius.
Milžiniškas „Boeing 747“ tapo itin sunkiai valdomas. Įgula suprato, kad įprastais būdais kontroliuoti orlaivio beveik nebeįmanoma. Nepaisant to, kapitonas Masami Takahama ir jo įgulos nariai nenuleido rankų. Patyrę pilotai bandė išnaudoti likusias galimybes – keisdami variklių trauką jie mėgino kontroliuoti lėktuvo aukštį, kryptį ir greitį.
Tuo metu ant žemės Japonijos oro eismo kontrolieriai taip pat suprato, kad 123-iojo reiso lėktuvas patyrė itin rimtų techninių problemų. Įgulai buvo siūlomi įvairūs oro uostai, kuriuose būtų galima bandyti nusileisti. Pilotai norėjo grįžti į Tokiją, tačiau smarkiai pažeistas orlaivis vis labiau prarado aukštį ir tapo praktiškai nevaldomas.
Nepaisant milžiniškų įgulos pastangų, lėktuvo sugrąžinti į Hanedos oro uostą nepavyko. Orlaivis ilgą laiką skriejo nestabiliai, kilo ir leidosi, o pilotai desperatiškai bandė išlaikyti bent minimalią jo kontrolę.
Praėjus maždaug 32 minutėms nuo katastrofiško gedimo pradžios, lėktuvas atsitrenkė į Osutakos kalnų masyvą Gunmos prefektūroje. Susidūrimas su kalnais buvo pražūtingas – orlaivis sudužo, o didžioji dalis jame buvusių žmonių žuvo.
Iš 524 lėktuve buvusių žmonių gyvi liko vos keturi. Tai buvo ne tik milžiniška tragedija keleivių artimiesiems, bet ir sukrėtimas visai Japonijai. Gelbėjimo operacija buvo sudėtinga dėl sudėtingo kalnuoto reljefo, tamsos ir sunkiai pasiekiamos katastrofos vietos.
Vėliau atliktas tyrimas padėjo nustatyti, kad katastrofą sukėlė ne viena staigi priežastis, o ankstesnis lėktuvo konstrukcijos pažeidimas ir netinkamai atliktas remontas. Tyrėjai nustatė, kad prieš kelerius metus orlaivio galinė dalis buvo pažeista per incidentą leidžiantis. Atliekant remontą konstrukcija buvo suremontuota netinkamai, o laikui bėgant ši vieta neatlaikė didžiulės apkrovos.
Būtent konstrukcijos plyšimas skrydžio metu tapo katastrofiškos įvykių grandinės pradžia. Pažeidus galinę lėktuvo dalį, buvo prarastas slėgis salone, sunaikinta vertikali uodegos stabilizatoriaus dalis ir nutrauktos hidraulinės sistemos. Lėktuvas liko be įprasto valdymo, todėl net ir profesionaliausia įgula nebegalėjo jo sugrąžinti į normalų skrydį.
Ši tragedija tapo skaudžia pamoka visai aviacijos pramonei. Po katastrofos buvo dar kartą įvertintos orlaivių techninės priežiūros, konstrukcijų remonto ir saugumo procedūros. JAL 123-ojo reiso katastrofa taip pat parodė, kokią lemiamą reikšmę aviacijoje turi tinkamai atliktas remontas ir kruopšti lėktuvų techninės būklės kontrolė.
Praėjus daugiau nei keturiems dešimtmečiams, 1985 metų rugpjūčio 12-osios įvykiai tebėra gyvi žuvusiųjų artimųjų atmintyje. Osutakos kalnuose žuvusių žmonių istorija tapo viena skaudžiausių Japonijos aviacijos istorijos dalių, o 123-iasis „Japan Airlines“ reisas iki šiol minimas kaip tragedija, primenanti, kokios skaudžios gali būti techninių gedimų ir žmogaus klaidų pasekmės.
Šaltinis: 15min.lt
