Dar būdami opozicijoje socialdemokratai griežtai kritikavo valdžią dėl šildymo kainų. Vilija Blinkevičiūtė tuomet sakė, kad tokie sprendimai yra „žmonių stūmimas elgetauti“. Tačiau dabar, kai socialdemokratai patys yra valdžioje, PVM lengvata šildymui panaikinta, o gyventojai sulaukė didesnių sąskaitų.
Iki šiol šildymui, karštam vandeniui ir malkoms buvo taikomas 9 proc. PVM tarifas. Jis galiojo nuo 2022 metų rudens. Tačiau premjero Gintauto Palucko Vyriausybės siūlymu lengvata buvo panaikinta, o nuo šių metų sausio įsigaliojo standartinis 21 proc. PVM.
Tuometinis finansų ministras Rimantas Šadžius aiškino, kad ši lengvata nėra tikslinga ir nepadeda konkrečioms socialinėms grupėms. Vietoje jos buvo žadėta plėsti kompensacijų sistemą.
Tačiau opozicija primena tai, ką kalbėjo pati Vilija Blinkevičiūtė, kai socialdemokratai buvo opozicijoje. Konservatorė Paulė Kuzmickienė pacitavo jos 2022 metų žodžius:
„Tai žmonių stūmimas elgetauti. Šildymo kaina kai kur išsipūtė net tris kartus, žmonių pajamas negailestingai ryja infliacija.“
Pasak P. Kuzmickienės, dabar situacija dar griežtesnė, nes vietoje 9 proc. tarifo taikomas 21 proc. PVM. „Jeigu 9 proc. buvo laikomas socialiai nejautriu sprendimu, tai kaip vertinti 21 proc. šiandien?“, klausia ji.
Šių metų sausį gyventojai gavo ypač dideles sąskaitas. Tai lėmė ne tik šaltas oras, bet ir panaikinta PVM lengvata. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad lengvatą reikėtų grąžinti, nes šildymo kainos ypač skaudžiai paliečia mažesnes pajamas gaunančius žmones.
„Tai socialiai jautrus klausimas. Infliacija vis dar aukšta, o kainos nuo pandemijos stipriai išaugusios. Valstybei tai nebūtų mirtini nuostoliai“, – sako jis.
Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas laikosi kitos nuomonės. Jis teigia, kad PVM lengvata labiau naudinga didelius būstus turintiems žmonėms, o ne tiems, kuriems pagalbos labiausiai reikia. Jo nuomone, efektyviau plėsti kompensacijų sistemą.
Socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat nemano, kad reikėtų grįžti prie lengvatinio tarifo. Pasak jo, kompensacijos yra teisingesnės, nes priklauso nuo žmogaus pajamų, o ne nuo šildymo būdo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, praėjusį šildymo sezoną kompensacijas kas mėnesį vidutiniškai gavo daugiau nei 160 tūkst. žmonių. Prašymus gyventojai gali teikti viso šildymo sezono metu.
Didžiausios šildymo sąskaitos šiemet fiksuotos mažosiose savivaldybėse – Biržuose, Kelmėje, Lazdijuose, Kazlų Rūdoje. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija pažymi, kad sąskaitas labiausiai augino šalčiai ir padidėjęs energijos suvartojimas, tačiau savo dalį prisidėjo ir panaikinta PVM lengvata.
Tuo metu visuomenėje vis dažniau primenami Vilijos Blinkevičiūtės ankstesni žodžiai, kurie šiandien skamba kitaip, kai sprendimus priima jos vadovaujama politinė jėga.
