Vairuotojo pažymėjimą turintiems žmonėms gali būti pasiūlyta periodiškai atnaujinti savo žinias ir vairavimo įgūdžius. Švedijos vairavimo instruktorius siūlo programą, kurioje būtų ne tik teorija, bet ir praktiniai pratimai bei paties vairuotojo elgesio analizė.
Švedijoje kilo idėja keisti požiūrį į vairuotojų kvalifikaciją. Vairavimo instruktorius Ameras Ademas mano, kad vieną kartą išlaikytas vairavimo egzaminas neturėtų reikšti, jog žmogaus žinios ir įgūdžiai išlieka nepakitę visą gyvenimą.
„Mirtinų avarijų skaičius vis dar kelia nerimą, nepaisant „Nulinės vizijos“ (šved. Nollvisionen)“, – sako vairavimo instruktorius Ameras Ademas.
Jo siūloma programa būtų skirta žmonėms, kurie vairuotojo pažymėjimą turi jau ne vienerius metus. Tai nebūtų viso vairavimo mokymo kartojimas. Pagrindinis dėmesys būtų skiriamas rizikų atpažinimui, praktiniams įgūdžiams ir vairuotojo elgesiui.
„Galiausiai būtent vairuotojo elgesys lemia saugumą kelyje“, – sako Vėlingbiu įsikūrusios vairavimo mokyklos „Autoklar Trafikskola“ instruktorius.
Siūlo naują mokymų etapą
Anksčiau A. Ademas savo idėją vadino tam tikru „trečiuoju rizikos etapu“ (šved. risktrea). Švedijoje nauji vairuotojai jau dabar praeina pirmąjį ir antrąjį rizikos mokymo etapus – „riskettan“ ir „risktvåan“.
Naujoji programa būtų skirta jau patyrusiems vairuotojams. Jos tikslas – atnaujinti laikui bėgant pamirštamus dalykus ir suteikti daugiau praktikos situacijose, kurios gali tapti lemiamos kelyje.
Pirmoji mokymų dalis būtų skirta rizikos suvokimui. Vairuotojai analizuotų dažniausiai pasitaikančias avarijas ir situacijas, susijusias su nuovargiu, vairavimu tamsiuoju paros metu ar naudojimusi telefonu.
Mokymuose galėtų būti nagrinėjami ir realūs avarijų atvejai. Dalyviai taip pat vertintų savo elgesį prie vairo.
„Mes analizuojame tikrų avarijų atvejus, o dalyviai atlieka savianalizės testus, kad susimąstytų apie savo elgesį“, – sako A. Ademas.
Daugiausia dėmesio – praktikai
Vėliau mokymai taptų praktiškesni.
Vairuotojai būtų ruošiami situacijoms, kai netikėtai tenka priimti sprendimą per kelias sekundes.
Tam galėtų būti naudojami simuliatoriai ir stebėjimas realiame eisme. Tačiau mokymuose numatoma ir daugiau praktinių užduočių.
Vairuotojai mokytųsi gynybinio vairavimo, staigaus stabdymo, saugaus juostos keitimo ir automobilio slydimo valdymo. Taip pat būtų kalbama apie automobilio saugumą ir svarbiausius jo patikros dalykus.
Po praktinio vairavimo dalyvis gautų išsamų grįžtamąjį ryšį. Instruktorius galėtų aptarti vairavimo klaidas, o vairavimo duomenys būtų analizuojami specialioje programėlėje.
Taip pat būtų organizuojamos diskusijos, kuriose dalyviai galėtų pasidalyti savo patirtimi ir įvertinti pažangą.
„Tai nėra taisyklių kartojimas, tai – ilgalaikių elgesio pokyčių kūrimas“, – sako vairavimo instruktorius.
Ar tokie mokymai taptų privalomi?
Šiuo metu Švedijoje vairuotojams, kurie jau turi vairuotojo pažymėjimą, nėra bendro reikalavimo periodiškai kelti savo vairavimo kvalifikaciją.
Todėl A. Ademo siūlymas reikštų nemažą pokytį. Vis dėlto kol kas nekalbama apie konkrečiai nustatytą tvarką.
Jeigu tokia programa būtų pradėta taikyti, reikėtų nuspręsti, kam ji būtų privaloma, kaip dažnai vairuotojai turėtų ją kartoti ir kokie būtų mokymų reikalavimai.
Pats A. Ademas kol kas siūlo pirmiausia išbandyti tokią programą ir įvertinti jos rezultatus.
Pagrindinis tikslas – padėti vairuotojams geriau atpažinti pavojingas situacijas, greičiau priimti sprendimus ir praktiškai išmokti išvengti avarijų.
„Su bandomuoju projektu, įvertinimu ir tinkama struktūra tai gali tapti svarbiu žingsniu tikslo link – kad keliuose būtų mažiau žuvusių ir sužeistų asmenų“, – sako A. Ademas.
