Seimo narys Antanas Nedzinskas atvirai papasakojo apie sveikatos problemą, su kuria susidūrė pastaruoju metu. 45 metų politikas atskleidė, kad gydytojai jam diagnozavo miego apnėją. Pasak jo, pradėjus naudoti specialią medicinos įrangą, pagerėjo miego kokybė, savijauta ir atsirado daugiau energijos.
Apie savo sveikatos būklę A. Nedzinskas užsiminė dar praėjusių metų pabaigoje, kai kalbėjo apie iškilusias sveikatos problemas. Vis dėlto konkrečią diagnozę politikas atskleidė vėliau – jam nustatyta miego apnėja.
Apie ligą jis prabilo tuo metu, kai Lietuvoje buvo paskelbta apie pokyčius, turinčius palengvinti obstrukcine miego apnėja sergančių pacientų galimybes gauti vieną pagrindinių šios ligos gydymo priemonių – nuolatinio teigiamo slėgio palaikymo kvėpavimo takuose įrangą.
Diagnozę išgirdo ir pats politikas
A. Nedzinskas teigė, kad diagnozė pakeitė jo kasdienybę. Pasak politiko, dabar kiekvieną naktį jis naudoja medicininę įrangą, padedančią palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą miego metu.
„Kadangi man nustatyta miego apnėja, kiekvieną naktį naudoju medicininę įrangą. Dabar jaučiuosi labiau pailsėjęs, pagerėjo savijauta ir tam tikri mano gebėjimai“, – portalui Delfi pasakojo politikas.
Jo teigimu, gydymas turėjo apčiuopiamą poveikį kasdienei savijautai. Po tinkamo gydymo žmogus gali jaustis geriau pailsėjęs, o kokybiškesnis miegas gali turėti įtakos ir gebėjimui susikaupti bei bendrai savijautai.
Kas yra miego apnėja?
Miego apnėja – tai miego metu pasireiškiantis sutrikimas, kai žmogaus kvėpavimas tam tikram laikui sustoja arba tampa labai paviršutiniškas.
Vienas dažniausių šio sutrikimo tipų yra obstrukcinė miego apnėja. Tokiu atveju miegant susiaurėja arba visiškai užsikemša viršutiniai kvėpavimo takai, todėl oras negali laisvai patekti į plaučius.
Tokie kvėpavimo sutrikimo epizodai gali kartotis daugybę kartų per vieną naktį. Žmogus ne visuomet pats supranta, kad jo miegas yra sutrikęs – dalis pacientų apie problemą sužino tik artimiesiems pastebėjus garsų knarkimą, kvėpavimo pauzes ar kitus požymius.
Miego apnėja nėra vien paprastas nuovargis ar prastas išsimiegojimas. Negydoma būklė gali neigiamai veikti žmogaus gyvenimo kokybę ir būti susijusi su kitomis sveikatos problemomis.
Gydymui pasitelkiama speciali įranga
Vienas iš pagrindinių obstrukcinės miego apnėjos gydymo būdų yra nuolatinio teigiamo slėgio palaikymo kvėpavimo takuose terapija, dažnai vadinama CPAP terapija.
Jos metu specialus aparatas per kaukę tiekia orą ir palaiko tam tikrą slėgį kvėpavimo takuose. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią jų subliūškimui miego metu ir užtikrinti tolygesnį kvėpavimą.
Būtent tokios įrangos prieinamumas Lietuvoje tapo aktualus po sprendimo ją įtraukti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nuomojamų medicinos priemonių sąrašą.
Tai reiškia, kad pacientams, kuriems diagnozuota atitinkama liga ir gydytojas paskiria tokį gydymą, medicinos priemonės prieinamumas tampa paprastesnis.
Apie sveikatą prabilo viešai
A. Nedzinsko sprendimas viešai papasakoti apie diagnozę atkreipia dėmesį ir į problemą, apie kurią dalis žmonių gali ilgą laiką net nežinoti.
Miego sutrikimai neretai vertinami kaip paprasčiausias nuovargis, įtemptas gyvenimo tempas ar prasto miego pasekmė. Tačiau nuolatinis mieguistumas dieną, prabudimai naktį, knarkimas ar artimųjų pastebimos kvėpavimo pauzės gali būti ženklai, kad žmogui reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Svarbu ir tai, kad pats pacientas ne visuomet gali objektyviai įvertinti savo miego kokybę. Miego metu vykstančių kvėpavimo pauzių žmogus gali nepastebėti, tačiau jų poveikis gali būti juntamas dieną.
Politikas sako pajutęs pokytį
Pasak A. Nedzinsko, pradėjus naudoti medicininę įrangą jo savijauta pagerėjo. Politikas teigia besijaučiantis labiau pailsėjęs ir pastebintis teigiamų pokyčių kasdienėje veikloje.
Jo istorija parodo, kad diagnozė nebūtinai reiškia, jog žmogus turi susitaikyti su nuolatiniu nuovargiu ar prasta savijauta. Nustačius miego apnėją ir parinkus tinkamą gydymą, būklę galima kontroliuoti.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad miego apnėjos diagnozė ir gydymas yra individualūs – tinkamiausią sprendimą kiekvienam pacientui turi parinkti medikai.
A. Nedzinsko atvejis kartu tapo proga viešiau kalbėti apie sutrikimą, kuris gali būti nepastebimas ne vienerius metus. Pats politikas savo pavyzdžiu parodė, kad sveikatos problemų nereikėtų ignoruoti, o pajutus nuolatinius miego ar savijautos pokyčius verta ieškoti jų priežasties.
