Lietuvos istorijoje būta žiemų, kurios iki šiol prisimenamos dėl neįtikėtinai stipraus šalčio. Viena tokių – 1956 metų žiema, kai termometrai Utenoje rodė net –42,9 laipsnio. Tai absoliutus šalčio rekordas, kurio Lietuvoje nepavyko pagerinti jau daugiau nei septynis dešimtmečius. Artėjant 2026–2027 metų žiemai, vėl kyla klausimas, ar panašūs speigai dar galėtų sugrįžti. Atmosferos procesai virš Europos gali sudaryti sąlygas arktinio oro įsiveržimams, tačiau ar iš tiesų Lietuvai gresia istorinė žiema?
Žiema, kuri įrašyta į Lietuvos istoriją
1956 metų vasario 1-oji Lietuvos meteorologinių stebėjimų istorijoje užima ypatingą vietą.
Būtent tą dieną Utenoje buvo užfiksuota žemiausia oficialiai išmatuota oro temperatūra Lietuvoje – net –42,9 °C.
Tai rekordas, kuris iki šiol išlieka nepagerintas.
Tokio stiprumo speigas šiuolaikiniam žmogui gali atrodyti beveik neįsivaizduojamas. Esant tokiai temperatūrai, net trumpas buvimas lauke be tinkamos aprangos gali kelti rimtą pavojų sveikatai.
Itin žema temperatūra apsunkina transporto priemonių eksploatavimą, didina šildymo poreikį ir gali sukelti įvairių infrastruktūros problemų.
Nors nuo istorinio rekordo praėjo daugiau nei 70 metų, jis primena, kad Lietuvos klimato sąlygomis teoriškai įmanomi ir labai stiprūs šalčiai.
Tačiau ar tokia temperatūra galėtų pasikartoti artėjančią žiemą?
Arktinis šaltis gali pakeisti Europos orus
Artėjant žiemai, meteorologai daug dėmesio skiria atmosferos cirkuliacijos procesams, kurie lemia šalto ir šilto oro judėjimą virš Europos.
Vienas svarbiausių veiksnių – aukšto ir žemo atmosferos slėgio sričių išsidėstymas.
Įprastomis sąlygomis iš Atlanto į Europą atkeliaujančios oro masės atneša drėgnesnius ir palyginti švelnius orus.
Tačiau situacija gali smarkiai pasikeisti, jeigu virš Skandinavijos arba Šiaurės Europos susiformuoja stipri aukšto slėgio sritis.
Tokiu atveju įprastas vakarinių vėjų judėjimas gali susilpnėti, o į Baltijos regioną atsiveria kelias šaltesnėms oro masėms iš šiaurės arba rytų.
Jeigu toks atmosferos išsidėstymas išsilaiko ilgiau, Lietuvoje gali prasidėti stipraus šalčio laikotarpis.
Vis dėlto kol kas nėra patikimų duomenų, kad būtent toks scenarijus neišvengiamai susiformuos 2026–2027 metų žiemą.
Praėjusi žiema parodė, kad speigai niekur nedingo
Nors pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos klimatas šiltėja, 2025–2026 metų žiema parodė, kad stiprūs šalčiai vis dar gali sugrįžti.
2026 metų vasario 2 dieną Šeduvoje oro temperatūra nukrito iki –34,3 °C.
Tai buvo vienas ryškiausių praėjusio žiemos sezono meteorologinių įvykių.
Vidutinė 2025–2026 metų žiemos temperatūra Lietuvoje siekė apie –5 °C ir buvo gerokai žemesnė už daugiametį vidurkį.
Kai kuriuose šalies regionuose gausus snygis taip pat sukėlė rimtų problemų.
Laukuvoje sniego dangos storis vasario mėnesį siekė net 66 centimetrus.
Šie skaičiai rodo, kad net ir šiltėjančio klimato sąlygomis Lietuvoje gali pasitaikyti itin atšiaurių žiemos laikotarpių.
Tačiau vienas šaltas sezonas dar nereiškia, kad tokia pati žiema pasikartos ir kitais metais.
Vienas atmosferos reiškinys gali atverti kelią stipriam speigui
Kalbant apie galimus arktinio šalčio protrūkius, svarbu paminėti poliarinį sūkurį.
Tai didelio masto atmosferos cirkuliacijos sistema, susijusi su šaltu oru poliarinėse platumose.
Kai stratosferinis poliarinis sūkurys susilpnėja arba sutrinka, tam tikromis sąlygomis gali pasikeisti atmosferos cirkuliacija.
Tuomet šaltos oro masės gali prasiveržti į piečiau esančius regionus, įskaitant Europą.
Vienas tokių procesų vadinamas staigiu stratosferos atšilimu.
Nepaisant pavadinimo, šis reiškinys kartais gali būti susijęs su itin stipriais šalčio protrūkiais.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad poliarinio sūkurio susilpnėjimas automatiškai nereiškia stipraus šalčio Lietuvoje.
Šaltos oro masės gali pasukti į Šiaurės Ameriką, Aziją arba kitas Europos dalis.
Todėl vien šio reiškinio stebėjimo nepakanka norint patikimai prognozuoti būsimą žiemą.
Kas turėtų nutikti, kad Lietuvoje vėl būtų –40 °C?
Kad Lietuvoje pasikartotų beveik 43 laipsnių šaltis, turėtų susidaryti itin retas meteorologinių sąlygų derinys.
Pirmiausia į šalį turėtų patekti labai šalta žemyninė arba arktinė oro masė.
Tačiau vien to nepakaktų.
Itin žemai temperatūrai susidaryti palankios giedros naktys, silpnas vėjas ir stora sniego danga.
Sniegas izoliuoja žemės paviršių, o esant giedram dangui šiluma intensyviai išspinduliuojama į atmosferą.
Tokios sąlygos ypač palankios stipriam naktiniam atšalimui.
Didžiausia tikimybė užfiksuoti itin žemą temperatūrą paprastai susidaro toliau nuo jūros esančiuose Lietuvos regionuose.
Vis dėlto –40 °C yra labai retas reiškinys, todėl jo pasikartojimo tikimybės negalima vertinti vien pagal bendras sezonines prognozes.
Ar 2026–2027 metų žiema gali tapti šalčiausia istorijoje?
Šis klausimas neabejotinai domina daugelį Lietuvos gyventojų.
Tačiau meteorologiniu požiūriu būtina atskirti du dalykus – trumpalaikį ekstremalų šaltį ir viso žiemos sezono temperatūrą.
Net jeigu Lietuvoje kelias dienas temperatūra nukristų žemiau –30 °C, tai dar nereikštų, kad visa žiema bus rekordiškai šalta.
Meteorologinė žiema apima gruodžio, sausio ir vasario mėnesius.
Jos vidutinė temperatūra apskaičiuojama įvertinus visą sezoną, o ne vien šalčiausias dienas.
Todėl gali pasitaikyti žiema, kurios metu užfiksuojamas stiprus speigas, tačiau bendra sezono temperatūra išlieka artima daugiametei normai.
Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad 2026–2027 metų žiema taps šalčiausia Lietuvos meteorologinių stebėjimų istorijoje.
Didžiausias pavojus gali būti ne vien žema temperatūra
Stipraus šalčio laikotarpiais gyventojams gali kilti įvairių sunkumų.
Ypač pavojingas gali būti speigo ir stipraus vėjo derinys.
Net jeigu termometrai rodo –15 ar –20 °C, stiprus vėjas gali gerokai padidinti šilumos netekimą nuo atvirų kūno vietų.
Tokiais atvejais didėja nušalimų ir hipotermijos rizika.
Sudėtingų sąlygų gali kilti ir keliuose.
Po atodrėkio staiga nukritus temperatūrai, šlapi keliai ir šaligatviai gali apledėti.
Jeigu stiprų šaltį lydėtų snygis ir pustymas, kai kurie keliai galėtų tapti sunkiai pravažiuojami.
Todėl gyventojams svarbu stebėti oficialius meteorologinius perspėjimus ir iš anksto pasiruošti galimiems žiemos išbandymams.
Ar Lietuvoje gali prisnigti iki kelių?
Gausus sniegas – dar vienas reiškinys, galintis sukelti rimtų problemų.
Tam tikromis sąlygomis, kai šaltas oras susiduria su drėgnomis oro masėmis, gali prasidėti intensyvus snygis.
Jeigu jis tęsiasi ilgiau, sniego danga gali sparčiai storėti.
Stiprus vėjas taip pat gali supustyti dideles pusnis, kurios vietomis būna gerokai aukštesnės už aplinkinę sniego dangą.
Tokiais atvejais automobiliai gali būti beveik visiškai apsnigti, o šaligatvius ir kiemus gali tekti valyti kelis kartus per dieną.
Tačiau šiuo metu nėra patikimų duomenų, leidžiančių prognozuoti tokio masto snygį konkrečiu 2026–2027 metų žiemos laikotarpiu.
Ką svarbu žinoti Lietuvos gyventojams?
Artėjant žiemai, verta pasiruošti ne tik įprastiems šalčiams, bet ir galimiems staigiems orų pokyčiams.
Gyventojams rekomenduojama pasirūpinti tinkama žiemine apranga, patikrinti būsto šildymo sistemą ir įvertinti automobilio techninę būklę.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į automobilio akumuliatorių, padangas ir langų plovimo skystį.
Jeigu prognozuojamas stiprus snygis ar pūga, verta iš anksto suplanuoti keliones ir įvertinti galimus eismo sutrikimus.
Taip pat naudinga stebėti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamus perspėjimus.
Būtent oficialios trumpalaikės prognozės leidžia patikimiausiai nustatyti, kada gali prasidėti pavojingas atšalimas.
Žiema dar gali nustebinti – tačiau istorinis rekordas neprognozuojamas
1956 metų vasario 1 dieną Utenoje užfiksuotas –42,9 °C šaltis iki šiol išlieka vienu įspūdingiausių Lietuvos meteorologijos istorijos faktų.
Praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams, šis rekordas vis dar nepagerintas.
Nors atmosferos procesai teoriškai gali sudaryti sąlygas itin stipriems šalčiams, šiuo metu nėra patikimų prognozių, kad 2026–2027 metų žiemą Lietuvoje temperatūra vėl nukris iki beveik –43 °C.
Tačiau praėjusi žiema priminė, kad stiprūs speigai ir gausus snygis Lietuvoje niekur nedingo.
Ar artėjantis sezonas primins legendinę 1956 metų žiemą, kol kas atsakyti neįmanoma. Vis dėlto viena aišku – net ir šiltėjant klimatui Lietuvoje gali pasitaikyti tokių šalčio epizodų, kurie ilgam išlieka žmonių atmintyje.
