Lietuva stiprina sieną su Baltarusija ir taikos metu pasitelkė kariuomenę. NATO tarptautinio karinio štabo generalinis direktorius, generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas sako, kad tai nėra staigi krizė: planai dėl galimų situacijų ruošiami ir jau yra vietoje. O “Patriot” baterijos, perspėja jis, “Maximoje” nenusipirksi.
Kariuomenė pasienyje – pagal žvalgybą
Baltrėno teigimu, remdamasi žvalgyba Lietuvos kariuomenės ir ministerijos vadovybė nusprendė taikos metu pasitelkti karius sienos apsaugai. Tai, anot jo, įprastas veiksmas. Klausimas tik, kaip jis paaiškinamas visuomenei.
Apie mobilizaciją Rusijoje po Dūmos rinkimų jis kalba atsargiai. Informacijos, kad ji galima, yra, bet ar Vladimiras Putinas ją paskelbs, generolas vadina spekuliacija. Klausia ir kitaip: ar pačiam Putinui tai būtų naudinga.
Dėl galimo civilių bėgimo iš Kaliningrado jis ramesnis. Pasienis, sako, sutvarkytas, apsauga veikia, algoritmai paruošti. Civilių srautas ir hibridiniai veiksmai, pabrėžia, yra du skirtingi dalykai.
Latvijoje grasino ginklais
Latvijos pasienyje užfiksuotas atvejis, kai kaukėti asmenys bandė įstumti migrantus ir grasino ginklais kaimynų kariams. Baltrėnas primena, kad Lietuva migrantų įstūmimą jau yra patyrusi. Latvijos tarnybos tai vertina kaip galimą ginkluotą grasinimą, todėl jis ragina nespėlioti.
Hibridinių veiksmų, sako, padaugėjo Latvijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Žvalgybos apie latvišką atvejį yra, bet detalių jis neviešina. NATO, įskaitant Lietuvą, atsaką stiprina.
“Patriot” per mėnesį nepagamins
Estija ir Lenkija telkia karius arčiau sienų, perka tolimojo nuotolio raketas ir tankus. Baltrėnas nesutinka, kad situacija sparčiai blogėja. Pajėgumai, anot jo, užsakyti seniai ir dabar tiesiog atvažiuoja iš gynybos pramonės. Nieko ekstraordinaraus, kas reikštų krizę, jis nemato.
Oro gynybos Lietuva, sako, nestabdo. Pavasarį ir vasarą NATO oro policijos planą pakeitė į oro gynybos planą. Naikintuvai Lietuvoje ir visame rytiniame flange gali kilti lanksčiau ir greičiau. Tą, anot jo, parodė ir vieno drono numušimas Lietuvoje.
Spragų yra. Radarai ir raketos per mėnesį nepagaminami. Gynybos pramonė pasitempė, bet ne tiek, kiek reikia Lietuvai ir NATO. “Negalvokime, kad galime nueiti į “Maximą” ir nusipirkti “Patriot” bateriją”, sakė Baltrėnas.
5 straipsnis nepamirštas
Hibridinės atakos vyksta ne tik Baltijos šalyse, bet ir Vokietijoje bei Nyderlanduose. Generolas tvirtina, kad NATO atgrasymas veikia: aljansas yra branduolinis, o 5 straipsnis niekur nedingo. Apie jo aktyvavimą, sako, net nebuvo diskusijos.
Pirmas atsakas į hibridinę ataką, anot jo, yra pačios valstybės. Leipcigo atvejį Vokietija ištyrė, priskyrė Rusijai, informavo visuomenę ir pasidalijo žvalgyba aljanse. Ar kviesti 4 straipsnio konsultacijas, sprendžia tos šalies politikai.
NATO štabe veikia grupė, kuriai priklauso ir Baltrėnas. Sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų vadas turi atskirus planus, kas būtų, jeigu būtų. Daug kas nevyksta viešai. Generolas užtikrina: atgrasymas veikia, o planai dėl galimų situacijų yra paruošti ir yra vietoje. Kai valstybei reikės, NATO yra pasirengusi aktyvuoti 5 straipsnį ir ginti aljanso teritoriją.
