Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui.
„Šiais metais turime pakankamai spartų pajamų augimą visuose biudžetuose, dėl to galime sau leisti didinti kai kurias išlaidas ir užtikrinti nuoseklų šalies vystymąsi, gynybos finansavimą“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Visų biudžetų projektai numato, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 2,7 proc. Gynybai valstybės biudžete siūloma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prognozuojama, jog valstybės skola 2026-aisiais sieks 45,1 proc. BVP – virš 5 proc. punktų daugiau nei šiemet. Valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 21 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc. daugiau. Grynosios valstybės išlaidos augs 5,2 procento.
Daugiausiai pinigų – mokytojų, aukštųjų mokyklų darbuotojų, sporto trenerių algų kėlimui
Viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimui papildomai siūloma numatyti 438,4 mln. eurų. Daugiausiai pinigų bus skiriama mokytojų, aukštųjų mokyklų darbuotojų, sporto trenerių algų kėlimui – 148,8 mln. eurų. Visų medikų darbo užmokesčiui didinti skiriama taip pat 148 mln. eurų.
Statutinių pareigūnų – ugniagesių, policininkų, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos ir muitinės darbuotojų – atlyginimams siūloma papildomai numatyti 24,1 mln. eurų. Kultūros įstaigų ir meno darbuotojų algoms papildomai planuojama skirti 12 mln. eurų.10,6 mln. eurų papildomai būtų skirta medikams rezidentams – jų algos vidutiniškai augs 12,6 proc., arba 313 eurų „į rankas“, ir tai bus didžiausias algų didinimas. Slaugytojų atlyginimai augs 8 proc., arba 127 eurais, gydytojų – 3 proc., arba 103 eurais. Kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augs 5 procentais.
Vyriausybė ketvirtadienį patvirtino perteklinį kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą. Numatoma, kad jo pajamos, palyginti su šiais metais, augs 15,3 proc. iki 10,252 mlrd. eurų, o išlaidos – 10,9 proc. iki 8,788 mlrd. eurų.Numatomos fondo pajamos viršys išlaidas 1,463 mlrd. eurų, tačiau be rezervinio fondo palūkanų (94,3 mln. eurų) ir iš antros pakopos pensijų kaupimo fondų grįžtančių sumų (apie 550 mln. eurų) jo perviršis sieks 819 mln. eurų. Kitais metais senatvės pensijoms numatoma skirti 6,931 mlrd. eurų (78,9 proc. visų fondo išlaidų) – 12,6 proc. daugiau nei laukiama šiemet. Prognozuojama, kad vidutinė metinė senatvės pensija bus 750 eurų – 80 eurų (12 proc.) didesnė nei šiemet, o turint būtinąjį stažą – 810 eurų, arba 90 eurų (12,5 proc.) daugiau.
Pensijų indeksavimo koeficientas sieks 1,0987 (9,87 proc.) – tiek bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji dalys, tam skiriant 615 mln. eurų. Be to, numatoma dar 90 mln. eurų papildomam individualios dalies indeksavimui.
Vidutinės senatvės pensijos ir šalies darbo užmokesčio santykis bus 47,4 proc. – 2 procentiniais punktais didesnis nei šiais metais. Vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2026 metais sieks apie 640 tūkst. – 1,1 proc. (7 tūkst.) daugiau nei šiemet.
Tam per metus reikėtų 48,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Šio dydžio augimas turės įtakos virš 200 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, politikų, teisėjų, karių. Vyriausybė ketvirtadienį pritarė siūlymui kitais metais minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) padidinti 115 eurų, arba 11,1 proc. – iki 1153 eurų (iki mokesčių). Mažiausiai uždirbantys darbuotojai „į rankas“ nuo 2026 metų gaus maždaug 59 eurais daugiau – apie 836 eurus.
Minimalus valandinis atlygis (MVA) augs 70 centų (11,1 proc.) iki 7,05 euro.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui kitąmet turėtų perkopti tūkstantį eurų, rodo ketvirtadienį Finansų ministerijos registruoti valstybės, „Sodros“ ir kiti biudžetų projektai. Numatyta, kad ši išmoka pasieks 1036 eurus, šiemet ji siekia 770 eurus.
