Po incidento prie Kauno mečetės į penktadienio pamaldas atvykęs Lietuvos musulmonų muftijus Aleksandras Beganskas sakė norėjęs nuraminti bendruomenę. Jo teigimu, musulmonai nėra nusiteikę konfliktuoti ar provokuoti, o dabar svarbiausia išvengti tolesnės įtampos ir užtikrinti žmonių saugumą.
A. Beganskas taip pat atskleidė, kad po viešai nuskambėjusio konflikto sulaukė asmeninio grasinimo. Jame esą buvo grasinama susidoroti ne tik su juo, bet ir su jo šeima.
Nori privatumo
A. Beganskas, anksčiau prašęs užtikrinti besimeldžiančių žmonių saugumą, patvirtino, kad prie mečetės įrengtos vaizdo kameros. Nors tai nėra tai, ko jis tikėjosi, muftijus teigė neprašysiąs jų pašalinti. Jo teigimu, svarbiausia išsiaiškinti, kaip užtikrinti mečetėje besilankančių žmonių privatumą ir saugumą.
„Į šitą mečetę ateina ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir tie, kuriems Lietuvos Respublika suteikė prieglobstį. Buvo toks susirūpinimas, kad ši informacija gali patekti ne tiems žmonėms“, – sakė A. Beganskas.
Anot jo, bendruomenė nerimauja, kad informacija apie mečetėje besilankančius užsieniečius galėtų būti panaudota prieš juos.
„Tiesiog čia buvo susirūpinimas, kad ši asmeninė informacija – tie, kurie ateina, kurie lanko, kada jie ateina – būtų saugoma. Tai yra mūsų susirūpinimas“, – teigė vyras.
Į penktadienio maldas susirinko dar daugiau žmonių
A. Beganskas pasakojo, kad į penktadienio maldas Kauno mečetėje įprastai susirenka apie 500-700 tikinčiųjų. Jo teigimu, šį kartą žmonių buvo net daugiau.
„Po praeito penktadienio šiandien, manau, daugiau žmonių atėjo negu aną kartą“, – sakė pašnekovas.
Muftijus teigė, kad į mečetę atvyksta tuomet, kai reikia nuraminti situaciją.
„Aš jums, kaip ir sakiau, visada atvažiuoju čia. Ir šiandien būtent atvažiavau – nuraminti ir iš tos pusės, ir iš tos pusės“, – kalbėjo atstovas.
Kalbėdamas apie žinią musulmonų bendruomenei, A. Beganskas ragino išlikti kantriems ir nepasiduoti provokacijoms.
„Pirmiausia tie, kurie rodo kantrybę, laikosi Alacho kanonų, įstatymų, nepažeidžia kitų žmonių teisės ir yra kantrūs. Todėl tokia buvo žinia ir kaip žinutė visiems mums – nepasiduoti provokacijoms“, – sakė jis.
Anot jo, tokio požiūrio turėtų laikytis ne tik musulmonai.
„Mes visi esame žmonės ir kartais tiesiog reikia kažkur nuvažiuoti, pasakyti, paaiškinti situaciją arba nuraminti. Čia yra ir mano atsakomybė, ir visų mūsų žmonių atsakomybė“, – teigė A. Beganskas.
„Mes esame Lietuvos Respublikos bendruomenė“
A. Beganskas pabrėžė, kad musulmonų bendruomenė save laiko Lietuvos visuomenės dalimi ir tikisi bendro sprendimo su valstybės institucijomis.
„Mes esame Lietuvos Respublikos bendruomenė. Muftiatas ir Kauno miesto musulmonų bendruomenė yra Lietuvos Respublikos subjektai. Jų nariai yra Lietuvos Respublikos piliečiai – dauguma. Taip pat yra žmonių, kurie turi teisę laikinai gyventi čia“, – sakė A. Beganskas.
Muftijus ragino žmones neieškoti priešpriešos ir problemas spręsti kalbantis.
„Mes turime suvokti ir suprasti, kad mes esame visi vienoje pusėje. Mes nesame skirtingose pusėse – nėra taip, kad jūs stovite toje pusėje, mes stovime šitoje pusėje. Mūsų tikslas yra taikiai atsisėsti, pabendrauti, surasti tą bendrą, gerą kompromisą“, – pabrėžė A. Beganskas.
Mūsų tikslas yra taikiai atsisėsti, pabendrauti, surasti tą bendrą, gerą kompromisą.
Muftijus sulaukė asmeninio grasinimo
Po viešai nuskambėjusio konflikto A. Beganskas atskleidė sulaukęs ir asmeninių grasinimų.
„Jeigu kalbant asmeniškai, aš gavau asmeninį grasinimą, kad sudegins mūsų mečetę, susidoros su mano šeima, su manimi. Gavau asmeninį grasinimą, taip pat gavome negražių žodžių apie tikėjimą“, – vardijo pašnekovas.
Vis dėlto A. Beganskas pabrėžė, kad vieno žmogaus veiksmų nereikėtų vertinti kaip visos tautos ar valstybės pozicijos.
„Čia yra vienas žmogus. Pagal šitą aš niekada neleidžiu sau ir kitiems spręsti apie tautą arba apie valstybę“, – teigė A. Beganskas.
Pasirengę kalbėtis ir su baikeriais
Lietuvos musulmonų muftijus neatmeta galimybės susėsti prie vieno stalo ir su konflikto dalyviais. Jis teigė, kad bendruomenė yra pasirengusi dialogui.
„Be abejo, mes esame atviri dialogui. Jeigu kažkas nori pasakyti, jeigu taikiai kažką nori spręsti, jeigu taikiai kažkas nori išreikšti savo nuomonę – mes esame pasiruošę kalbėtis“, – dėstė Lietuvos musulmonų lyderis.
Jo manymu, dalį įtampos galėjo paskatinti ir žiniasklaidoje skelbta informacija.
„Galbūt čia vėlgi tas konfliktas vyko dėl tokios žiniasklaidoje įsivyravusios informacijos. Galbūt jie tiesiog nepasidomėjo, kas iš tikrųjų darosi, kas iš tikrųjų vyksta, ir tiesiog pasikarščiavo bei išreiškė savo nuomonę“, – teigė A. Beganskas.
Mečetė, anot muftijaus, skirta visiems musulmonams
Reaguodamas į raginimus grąžinti Kauno mečetę totoriams, A. Beganskas pabrėžė, kad totoriai Lietuvos musulmonų bendruomenėje išlieka svarbi jos dalis.
Pasak jo, totoriai užima vadovaujančias pozicijas, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jų nustūmimą į šalį. A. Begansko teigimu, bendruomenėje svarbiausia ne tautybė, o bendras tikėjimas ir pagarba vieni kitiems.
Kalbėdamas apie tai, kas gali lankytis mečetėje, muftijus sakė, kad musulmonų bendruomenė neturėtų būti skirstoma pagal tautybę.
„Mano pozicija ir mūsų bendruomenės pozicija būtent yra tokia, kad mečetės priklauso visiems musulmonams. Mes negalime skirti – totorius, lietuvis, žydas ar dar kažkas. Islamo tikėjimas yra visiems“, – sakė A. Beganskas.
Anot jo, islamą išpažįstantys žmonės gali ateiti į mečetę melstis, o kitų tikėjimų žmonės gali užsukti susipažinti su islamo religija.
„Esame atviri visuomet. Islamas yra daugiautautė religija. Kaip ir krikščionybė, kaip ir daugelis kitų tikėjimų, islamas yra skirtas visiems žmonėms“, – teigė A. Beganskas.
Imigracijos klausimus ragina spręsti politikams
A. Begansko teigimu, dalis visuomenėje kylančios įtampos gali būti susijusi ne tik su religija, bet ir su kultūriniais skirtumais bei imigracijos klausimais. Vis dėlto, jo nuomone, tai turėtų būti sprendžiama valstybės politikos lygmeniu.
„Aš turiu galvoje imigrantus iš Vidurio Azijos šalių, kur kartais būna nesusipratimų, kaip automobilius pastato ar dar kažkas. Aš manau, kad klausimą su imigrantais turi žmonės spręsti per Vyriausybę, per politikus“, – sakė vyras.
Pasak A. Begansko, būtent valstybė turi spręsti, kiek ir kokiomis sąlygomis į Lietuvą įleidžiama užsieniečių.
„Kiek įleidžia, kiek neįleidžia, kokie tie imigrantai – mes nesprendžiame. Mes tiesiog privalome užtikrinti, kad būtų atliekamos pamaldos“, – teigė lyderis.
Jis taip pat pabrėžė, kad teisėtai Lietuvoje gyvenantys žmonės neturėtų būti diskriminuojami dėl savo kilmės.
„Mes negalime sakyti: jūs esate teisėtai Lietuvoje, turite leidimą gyventi, turite vizą, bet jūs esate imigrantas, todėl aš jūsų neįleisiu. Ne, mes privalome atidaryti duris visiems“, – sakė A. Beganskas.
Anot jo, žmonės, kuriems nepatinka imigracijos mastai, šį klausimą turėtų kelti politikams. Muftijus taip pat atkreipė dėmesį į užsienio studentus, atvykstančius studijuoti į Kauną.
„Jie atvažiuoja, pavyzdžiui, studijuoti į Kauno universitetus, ir tokių žmonių yra nemažai. Tai klausimas, kodėl jie atvažiuoja – dabar reikia atsakyti tiems verslininkams, universitetams arba apskritai politikams, Vyriausybei“, – teigė A. Beganskas.
