Naujas mažmeninės prekybos tinklas „Marytė retail“ į Lietuvos rinką ateina su aiškiu pažadu – pasiūlyti kasdienes prekes pigiau. Tačiau tinklo steigėjo pasirinktas palyginimas su oro bendrove „Ryanair“ leidžia suprasti, kad mažesnė kaina gali būti pasiekta ne vien pigiau perkant prekes, bet ir atsisakant dalies įprastų prekybos patogumų.
„Marytės“ vadovas Povilas Ugianskis veiklos modelį apibūdino kaip stipriai supaprastintą – panašiai, kaip aviacijoje supaprastinimus pritaikė „Ryanair“. Kol kas bendrovė nėra išsamiai paskelbusi visų būsimų parduotuvių taisyklių ar paslaugų sąrašo, todėl dalis galimų pokyčių tėra pagrįstos išvados iš tokio verslo modelio, o ne jau patvirtinti sprendimai.
Mažesnė kaina prasideda nuo mažesnio pasirinkimo
Vienas labiausiai tikėtinų kompromisų – siauresnis prekių asortimentas. Tradiciniai prekybos centrai pirkėjus vilioja dešimtimis tūkstančių prekių, skirtingais prekių ženklais, specialiomis linijomis ir sezoninėmis kolekcijomis. Žemų kainų parduotuvė paprastai renkasi kitą kelią: lentynose paliekama tai, kas juda greitai, o lėčiau parduodamos ar mažiau pelningos prekės išbraukiamos.
Pirkėjui tai gali reikšti, kad pigesnį pieną, makaronus ar buitinę chemiją rasti bus paprasta, tačiau pasirinkti iš kelių tos pačios prekės variantų – sunkiau. Gali būti mažiau vietinių gamintojų, mažiau ekologiškų ar specialios paskirties produktų, o kai kurių prekių apskritai gali tekti ieškoti kitame tinkle.
Tokiu atveju mažesnė kaina būtų ne visuotinė, o labiausiai pastebima pagrindiniame kasdienių prekių krepšelyje. Pirkėjas sutaupytų tada, jei pirktų tai, ką parduotuvė pasirinko turėti, o ne tai, ko konkrečiai norėtų.
Parduotuvė gali būti paprastesnė ir mažiau patogi
„Ryanair“ modelio esmė – klientui suteikti pagrindinę paslaugą, o už papildomą patogumą paprašyti susimokėti arba jo atsisakyti. Mažmeninėje prekyboje tokia logika galėtų pasireikšti paprastesniu parduotuvių įrengimu, mažesnėmis erdvėmis, kuklesniu darbuotojų skaičiumi ir mažiau papildomų paslaugų.
Tai gali reikšti prekes dėžėse ar ant palečių, mažiau dekoratyvinių sprendimų, trumpesnį aptarnavimo kelią ir mažiau darbuotojų, pasirengusių konsultuoti. Pirkėjui gali tekti daugiau veiksmų atlikti pačiam – susirasti prekę, įvertinti kainą, susikrauti pirkinius ar išspręsti kasoje kilusią problemą.
Kol kas nėra patvirtinta, kad „Marytė“ atsisakys konkrečių paslaugų, pavyzdžiui, pristatymo į namus, lojalumo programos ar klientų konsultavimo. Vis dėlto būtent tokios funkcijos dažniausiai tampa pirmosiomis, kurias žemų kaštų verslas vertina iš naujo, nes jos reikalauja papildomų darbuotojų, IT sprendimų ir logistikos išlaidų.
Ne visos akcijos ir patogumai gali persikelti į naują formatą
Dar vienas galimas kompromisas – kitokia akcijų ir lojalumo sistema. Didieji tinklai investuoja į mobiliąsias programėles, individualius pasiūlymus, kuponus, partnerių kampanijas ir sudėtingą nuolaidų struktūrą. „Marytė“ gali rinktis paprastesnį variantą: mažesnę bazinę kainą be daugybės papildomų akcijų.
Tokiu atveju pirkėjui nereikėtų sekti savaitinių leidinių ar rinkti taškų, tačiau jis taip pat gali negauti individualių nuolaidų, nemokamų pristatymo pasiūlymų ar kitų įprastų naudų. Kitaip tariant, kaina būtų vienodesnė, bet mažiau lanksti.
Galimi pokyčiai ir atsiskaitymo zonoje. Mažesnės parduotuvės gali turėti mažiau kasų, daugiau savitarnos sprendimų arba ribotesnį aptarnavimą piko metu. Tai nebūtinai reikštų prastesnę patirtį visiems, tačiau pirkėjams, kurie tikisi greito darbuotojo įsikišimo, gali tekti prisitaikyti.
Ar mažesnė kaina atsvers kompromisus?
„Marytė retail“ planuoja iki 2026 metų pabaigos Lietuvoje turėti 20 parduotuvių, o kitais metais tinklą išplėsti iki 40 vietų. Bendrovė taip pat skelbia per trejus metus į plėtrą ketinanti investuoti iki 5 mln. eurų ir sukurti daugiau kaip 200 darbo vietų. Dalis parduotuvių turėtų įsikurti buvusiose „Mere“ patalpose, tačiau pats tinklas pabrėžia esantis naujas verslas.
Ar „Marytės“ pasirinktas kelias pasiteisins, paaiškės ne iš reklaminio šūkio, o iš realaus pirkinių čekio. Jeigu pagrindinės prekės bus pastebimai pigesnės, dalis vartotojų gali susitaikyti su paprastesne aplinka, siauresniu pasirinkimu ar mažesniu paslaugų kiekiu. Tačiau jei kainų skirtumas bus nedidelis, pirkėjai gali nuspręsti, kad dėl kelių centų neverta atsisakyti įprasto patogumo.
Taigi „Ryanair“ palyginimas kol kas nėra pažadas, kad „Marytėje“ bus apmokestintas kiekvienas papildomas veiksmas. Tai veikiau signalas, kad tinklas nori konkuruoti ne prabanga ar paslaugų gausa, o kuo mažesniais veiklos kaštais. Pirkėjams teks įvertinti, ar už mažesnę kainą jie pasirengę priimti ir mažiau pasirinkimo, mažiau aptarnavimo bei daugiau savarankiškumo.
