„Kiekvienas lietuvis turi nemėgti valdžios“, – įsitikinęs dainininkas Marijonas Mikutavičius. Jį stebina žmonės, kurie įsimyli politikus ir juos gina tarsi mėgstamą sporto komandą, o pats dainininkas tikina pasitikintis tik mama ir žmona. O jei turėtų burtų lazdelę, pirmiausia Lietuvoje spręstų saugumo ir švietimo problemas.
Pasitiki tik mama ir žmona
M. Mikutavičius nuolat pabrėžia, jog labai myli Lietuvą, bet nekenčia valdžios. Ar tai yra gerai?
„Čia okay. Kiekvienas lietuvis turi nemėgti valdžios. Mane, tiesą sakant, labiau gąsdina, jog kai kurie lietuviai myli valdžią. Jie sako: aš nemyliu valdžios bendrąja prasme, bet kažkodėl jie įsimyli mylimus politikus.
Pavyzdžiui, yra, kurie gula kryžiumi ar gulė dėl kokios Ingridos Šimonytės. Arba kitas įsimyli Petrą Gražulį ir rinks jį bet kuriuo atveju. Arba tą patį Žemaitaitį. Man čia visą laiką atrodė keista.
Aš į visus politikus iš principo žiūriu kaip į šiek tiek psichopatus. Kai kurie yra simpatiški ir, be jokios abejonės, reikalingi valstybės veikimui ir jos valdymo aparatui. Ir aš su tuo sutinku, ir noriu balsuoti, ir kai kurie yra man mielesni, bet kad tu juos mylėtum ir tuo labiau skaldytumeisi. Po velniais, ne. Geriau sirk dėl mylimos futbolo komandos ar dėl mylimo krepšinio klubo“, – laidoje „Delfi savaitė“ ir stebėjosi, ir patarė M. Mikutavičius.
Paklaustas, ar jis pats kai kuriems politikams nejaučia simpatijų, dainininkas atskleidė, jog tokių yra.
„Turiu politikų, kuriems jaučiu simpatiją, bet aš jų nepervertinu. Aš suvokiu, kad jie yra viso labo žmonės ir dažnas iš jų vienas lauke ne karys. Taip, kad žiūriu į tuos dalykus kompleksiškai. Bet kad mylėčiau ir pasitikėčiau – ne. Aš pasitikiu savo mama ir žmona, politikais – ne“, – nukirto M. Mikutavičius.
Labai pasiilgo vienybės
Jis samprotavo, kad politikai, matyt, labiausiai ir prisideda prie to, kad šiuo metu Lietuvoje labai trūksta vienybės, o jos labai reikia.
„Vienybės pasiilgstu, jos norėčiau daugiau. Aš gal gyvenu praeities iliuzijose, gal gyvenu savo jaunystės iliuzijose, nes gimiau ir dalį savo sąmoningos veiklos dariau labiau susivienijimo atmosferoje, ne susiskaldymo, turiu omenyje, aš gyvenau laikmečiu, kur vienybės, atrodo, tikrai buvo, ir mes daugiau kalbėjome viena kalba“, – teigė M. Mikutavičius.
Jis pripažino, jog būtent dėl šio vienybės jausmo ir gimė garsioji, antruoju Lietuvos himnu vadinama daina „Trys milijonai“.
„Man atrodė, kad tai yra viso mūsų kraujo kalba, kur bebūtume pasaulyje, daina. Aš tų laikų ilgiuosi. Ir gal jie nebuvo tokie gražūs, gal vyresni kolegos pasakytų, kad tiesiog buvai jaunas ir naivus, ir gali būti, kad taip ir yra. Bet tą iliuziją aš puoselėju ir manau, kad su ja ir užsilenksiu, nes man toks pasaulis yra gražesnis negu persipykę ir amžinai dėl kažko kovojantys.
Ir, tiesą sakant, kas baisiausia, kad kartais žmonės, kurie iš esmės su labai artimomis ir moralinėmis, ir dorovinėmis vertybėmis, taip persipyksta dėl kažkokių smulkmenų. Tu matai, kaip jie ten koneveikiasi kažkur tai, ir tu galvoji: po velniais, jūs protingi žmonės“, – pyktelėjo M. Mikutavičius.
Tačiau Lietuvos siekis buvo tapti demokratiška valstybe, o demokratija gimdo konkurenciją, ši – kovą.
„Aš tai suvokiu. Tačiau nemanau, kad demokratijos atributas yra mokėti kuo šauniau iškeikti pašnekovą ir kuo šmaikščiau pasirodyti, koks tu šmaikštus šiknius esi pats. Manau, vis tiek rezultatas neturi būti kažkokia sofistika. Rezultatas turi būti kažkokia išgryninta idėja ir kažkokia vertybė, dėl kurios mes visi gyvename, ir kurią visi arba dauguma bent jau palaikome. Taip, kad tas toks špagavimasis žodžiais – nežinau“, – pečiais patraukė M. Mikutavičius.
Valdžiai – kritika dėl mokytojų algų
Tarp ryškiausių Lietuvos problemų yra demografija, nes nebeliko tų trijų milijonų gyventojų, taip pat – saugumas, nes šalia vyksta karas, ir švietimas, ką atskleidė šią savaitę prasidėję nauji mokslo metai. Jei M. Mikutavičius turėtų burtų lazdelę, kokią problemą spręstų pirmiausia?
„Pirmiausia išspręsčiau Rusijos klausimą, turiu omenyje, saugumo. Visuomenė geriausiai vystosi, kai ji rami, kai ji gali investuoti į dalykus, kurie kažką kuria, o ne naikina arba nuo kažko saugo.
Tai taip, tam tikras įtampas nuėmus, o jų mes turime tų geopolitinių, valstybė, manau, lengviau atsidūsta ir gali daug savo energijos ir lėšų pagaliau nukreipti į tam tikrus kitus dalykus. Nors dėl to aš, aišku, negarantuotas“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Jis prisiminė, kaip, berods, 2018 metais Prezidentūroje dalyvavo iškilmingame renginyje, kur buvo paskelbtos trys idėjos Lietuvai.
„Viena idėja buvo dviguba pilietybė, berods, antros nepamenu, ir buvo būtent mokytojas – prestižinė profesija. Ir aš atsimenu, tada jau skeptiškai į tai žiūrėjau, nes man atrodė, viskas žiauriai gražu. Ir klausiau kažkurio iš politikų, sakau: ir jūs tikite, kad tai įmanoma? Jo, sakė, mes tai padarysime. Mes turim 2025-uosius, mums trūksta ten kelių šimtų, 2026-uosius – trūksta kelių šimtų mokytojų. Ir matome, kad užuot pakėlus mokytojams algas, kažkur prikurta valstybėje lesyklėlių biurokratų žmonoms ir valdininkams“, – konstatavo M. Mikutavičius.
