Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) naujausioje ataskaitoje atkreipė dėmesį, kad visuomenės senėjimas ateityje mažins bendrą dirbtų valandų skaičių.
„Jei užimtumo lygis atitiks prognozuojamas tendencijas pagal amžių ir lytį, o vieno darbuotojo dirbtų valandų skaičius išliks nekitęs, bendras dirbtų valandų skaičius sumažės beveik visose šalyse – apie 9 proc. visose EBPO šalyse ir beveik 20 proc. visoje ES laikotarpiu nuo 2024 iki 2060 m.“ – pabrėžė EBPO specialistai.
Anot jų, tai tiesiogiai paveiks bendrą darbo pajamų lygį, o vėliau gali turėti įtakos ir pensijoms.
Taigi, ar ateityje mažės ne tik pensijos, bet ir algos?
Aktyviausių gyventojų dalis mažėja
Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktoriaus patarėjas Ernestas Virbickas pastebi, kad gyventojų senėjimas jau daro įtaką įvairiems ekonominiams rodikliams, ypač darbo rinkai.
„25-54 m. amžiaus gyventojų dalis mažėja. Lyginant su 15 m. ir vyresnių gyventojų skaičiumi, 25-54 m. amžiaus gyventojai 2010 m. sudarė 49,5 proc., 2020 m. – 47,4 proc., o 2026 m. pradžioje – 47,0 proc.
Būtent šie gyventojai yra aktyviausi darbo rinkoje. 2025 m. šių gyventojų aktyvumo lygis Lietuvoje sudarė 91,4 proc. (palyginimui – visų 15 m. ir vyresnių gyventojų aktyvumo lygis buvo lygus 63,1 proc.)“, – aiškino E. Virbickas.
Pasak jo, besikeičianti gyventojų amžiaus struktūra neigiamai veikia bendrą gyventojų aktyvumo lygį.
Pavyzdžiui, jeigu gyventojų amžiaus struktūra būtų tokia pati kaip 2010 m., bendras gyventojų aktyvumo lygis 2025 m. būtų buvęs 1,2 proc. punkto didesnis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad aktyviausio amžiaus gyventojų dalis ateityje gali ir toliau mažėti.
„Kaip rodo Europos Komisijos sudarytos prognozės, paskelbtos 2026 m., dėl demografinių tendencijų, vykstančių jau kelis dešimtmečius, 25-54 m. amžiaus gyventojų dalis ilgainiui gali nesiekti 40 proc., o vyresnių gyventojų (ypač nuo 65 m. amžiaus) – pamažu didėti“, – dalijosi E. Virbickas.
Užsieniečiai jau padeda kompensuoti darbuotojų trūkumą
LB atstovas taip pat paaiškino, kad mažėjant darbuotojų skaičiui Lietuvos įmonės vis dažniau atsigręžia į darbo jėgą iš užsienio.
Vis dėlto dažniausiai į Lietuvą dirbti atvyksta vyrai.
„Iš užsienio šalių pritraukiant darbuotojų, kurių ypač trūko transporto, statybos, pramonės ekonominėse veiklose, didesnė jų dalis buvo vyrai. Tikėtina, dauguma jų priklausė 25-54 m. amžiaus grupei.
Tai švelnino neigiamą vidaus demografinių tendencijų lemiamą vyrų skaičiaus struktūros pagal amžių pasikeitimo poveikį bendram aktyvumo lygiui. Praėjusio dešimtmečio pabaigoje ir šio dešimtmečio pradžioje besikeitusi vyrų skaičiaus pagal amžių struktūra bendrą gyventojų aktyvumą netgi didino“, – aiškino pašnekovas.
Tuo metu moterų amžiaus struktūrai didesnę įtaką darė vidaus demografiniai pokyčiai. Dėl to jų struktūra neigiamai veikė bendrą gyventojų aktyvumo lygį.
„Tiesa, šis poveikis tapo mažiau neigiamas 2022 m., kai suintensyvėjo imigracija, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Anot specialisto, jeigu darytume prielaidą, kad skirtingų amžiaus grupių vyrų ir moterų aktyvumo lygis išliktų toks pats kaip 2025 m., bendras gyventojų aktyvumo lygis Lietuvoje per artimiausius 25 metus galėtų sumažėti maždaug dešimtadaliu.
Tai reikštų kritimą nuo 63,1 proc. 2025 m. iki 56,8 proc. 2050 m. Toks rodiklis iš esmės sugrįžtų į 2010 m. stebėtą lygį.
„Tai atitinkamai veiks ir kitus makroekonominius rodiklius – bendrą dirbančiųjų skaičių, dirbtų valandų skaičių, darbo užmokesčio fondą, mokestines valdžios sektoriaus pajamas, pajamas iš socialinio draudimo įmokų“, – pridūrė E. Virbickas.
Išsigelbėjimu gali tapti produktyvumas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat pripažįsta, kad visuomenės senėjimas mažina darbingo amžiaus žmonių skaičių. Tai reiškia mažesnį dirbamų valandų skaičių ir lėtesnį pajamų bei ekonomikos augimą.
Kita vertus, visuomenei senstant didėja pensijų gavėjų dalis. Todėl auga ir viešosios išlaidos, o socialinės apsaugos sistemoms tenka didesnis finansinis spaudimas.
„Šios tendencijos yra jaučiamos visoje Europos Sąjungoje, todėl jų poveikis pripažįstamas ir pagrįstas“, – aiškino ministerijos specialistai.
Pasak jų, mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius reiškia, kad darbo rinkoje bus mažiau dirbančiųjų. Todėl atlyginimų augimas vis labiau priklausys nuo darbuotojų produktyvumo, o ne nuo didelės darbo jėgos pasiūlos.
„Mažėjanti darbo jėgos pasiūla lėtina bendrą ekonomikos augimą. Tai reiškia, kad ekonomikai tampa sunkiau didinti produkciją ir kurti papildomą vertę. Tuo pačiu didėja spaudimas pensijų sistemai – mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti vis didesnį pensijų gavėjų ratą.
Todėl šiame kontekste svarbu ne tik užtikrinti pensijų ir socialinės apsaugos sistemų tvarumą, bet ir kurti labiau įtraukią darbo rinką, skatinančią platesnį gyventojų dalyvavimą bei aukštesnį produktyvumą“, – atkreipė dėmesį SADM atstovai.
Apie didesnio produktyvumo reikšmę ateityje kalbėjo ir Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) Verslo aplinkos projektų vadovė Viktorija Tauraitė.
Ji pabrėžė, kad mažesnis darbuotojų skaičius nebūtinai reiškia mažesnę sukuriamą vertę.
„Lietuvai senstant ir mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, vienas svarbiausių atsakymų į šį iššūkį yra produktyvumas. O čia vis svarbesnį vaidmenį įgyja skaitmenizacija, automatizacija, robotizacija ir dirbtinis intelektas (DI).
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis: robotus naudojančių įmonių dalis Lietuvoje didėja nuo 3,2 proc. (2018 m.) iki 4,8 proc. (2022 m.);
2025 m. DI technologijas naudojo 21,3 proc. įmonių Lietuvoje, kai 2024 m. šis rodiklis siekė 8,8 proc. Lietuva pagal šį rodiklį jau šiek tiek lenkia ES vidurkį (20 proc.)“, – pažymėjo specialistė.
Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad vien technologijų įdiegimo nepakanka.
„Svarbu, kaip efektyviai jos yra integruojamos į įmonių procesus: nuo perteklinių veiksmų atsisakymo ir procesų skaitmeninimo iki duomenų panaudojimo bei automatizuotų sprendimų.
Galimybių didinti produktyvumą turime. Klausimas yra kaip greitai ir efektyviai jomis pasinaudosime“, – aiškino pašnekovė.
Vien vyresnių žmonių neužteks
SADM specialistai pažymi, kad didesnis vyresnio amžiaus žmonių užimtumas galėtų padėti spręsti darbuotojų trūkumo problemą. Ši gyventojų grupė sudaro vis didesnę visuomenės dalį.
„Daugelis vyresnio amžiaus žmonių gali ir nori dirbti ilgiau, jei darbo sąlygos yra tinkamai pritaikytos. Jų patirtis ir kompetencijos yra vertingos, todėl įtraukesnė darbo rinka gali tapti svarbiu sprendimu mažėjant darbo jėgos pasiūlai.
Vyresnio amžiaus asmenų ilgesnis išlikimas darbo rinkoje užtikrintų sukauptos darbinės patirties, žinių ir profesinių įgūdžių išlaikymą ir perdavimą jau besikeičiantiems darbuotojams, taip pat galėtų prisidėti prie veiklos sektorių, kuriuose jaučiamas darbuotojų trūkumas, darbo jėgos stygiaus kompensavimo“, – aiškina jie.
Vis dėlto ministerijos atstovai pabrėžia, kad vien didesnio vyresnių žmonių užimtumo nepakaks. Demografiniai pokyčiai reikalauja platesnio sprendimų rinkinio.
Tarp jų – produktyvumo didinimas, naujų technologijų diegimas, darbo sąlygų modernizavimas ir subalansuota migracijos politika.
Vyresnių darbuotojų įdarbinimą skatina kompensacijomis
SADM teigia, kad vyresnių žmonių užimtumą didina per Užimtumo tarnybos (UŽT) ir ministerijos teikiamas darbo rinkos paslaugas, aktyvios darbo rinkos politikos priemones bei užimtumo didinimo programas.
Anot ministerijos atstovų, šiuo metu taikoma ne viena priemonė, padedanti vyresniems žmonėms išlikti darbo rinkoje.
Viena iš remiamojo įdarbinimo priemonių – įdarbinimas subsidijuojant. Vyresni nei 50 metų bedarbiai yra papildomai remiami darbo rinkoje.
„Įgyvendinant šią priemonę, darbdaviams, įdarbinusiems UŽT siųstus bedarbius, mokama 50 proc. darbo užmokesčio iš dalies kompensuojama subsidija.
Subsidijos dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų darbo pajamų, ir negali viršyti 1,5 minimalaus mėnesinio atlygio (MMA). Subsidija mokama iki 6 mėnesių“, – dalijosi SADM atstovai.
Pasak jų, yra ir paramos mokymuisi priemonių. Viena iš jų – profesinis mokymas. Jo metu galima įgyti reikiamą kvalifikaciją, naujų kompetencijų arba persikvalifikuoti.
„Įgyvendinant šią priemonę, UŽT kompensuoja profesinio mokymo paslaugų išlaidas (iki 5 MMA kvalifikacijai įgyti, iki 2,5 MMA kvalifikacijai tobulinti ir kompetencijai įgyti), mokymo stipendiją, išlaidas į profesinio mokymo vietą ir atgal, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidas.
Pabaigęs mokymus asmuo privalo įsidarbinti ir dirbti ne trumpiau kaip 6 mėn. (išsireguliavęs netaikoma tiems, kurie kurį laiką kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, kitaip užimtumo tarnybai privalomų išlaidų)“, – pridūrė ministerijos specialistai.
Sukurtos programos, padedančios grįžti į darbo rinką
SADM nurodo, kad UŽT užimtumo didinimo programose gali dalyvauti žmonės, kurie susiduria su kompleksinėmis įsidarbinimo kliūtimis. Tai gali būti motyvacijos dirbti ar socialinių įgūdžių trūkumas, įvairios priklausomybės, įsiskolinimai ir kitos problemos. Programos taip pat skirtos ilgesnį laiką nedirbusiems žmonėms.
„Pusę visų programos dalyvių – 50 metų ir vyresni. Siekiant šiuos asmenis sugrąžinti į darbo rinką, sujungiamos įvairių reikalingų institucijų ir organizacijų – vietos savivaldos, UŽT, nevyriausybinių organizacijų, labdaros bei kitų institucijų – paslaugos ir pagalba.
Programos metu atvejo vadybos principu parenkamos tinkamiausios paslaugos, padedančios šalinti įsidarbinimo ribojančias kliūtis. Taip pat programos dalyviai gali atlikti praktiką arba realiai įsidarbinti įdarbinimo terminus darbo rinkoje“, – įvardijo ministerijos atstovai.
UŽT statistika rodo, kad 50 metų ir vyresni žmonės nedirba vidutiniškai ilgiau nei kiti darbo ieškantys asmenys. Visų darbo ieškančių žmonių vidutinė nedarbo trukmė siekia 6,5 mėnesio, o vyresnių žmonių – 8,3 mėnesio.
„Tą galime paaiškinti sumažėjusiu pasitikėjimu savo galimybėmis konkuruoti darbo rinkoje, didesne skaitmeninių technologijų baime, sunkumais prisitaikant prie šiuolaikinės darbo rinkos technologinių ir organizacinių pokyčių, jaučiamu neigiamu požiūriu į vyresnio amžiaus darbuotojus“, – priduria SADM.
Pasak ministerijos atstovų, siekiant padėti vyresniems žmonėms grįžti į darbo rinką arba joje įsitvirtinti ilgalaikiams bedarbiams, 2027 m. bus pradėtas įgyvendinti projektas, skirtas 55 metų ir vyresnių darbingo amžiaus žmonių įdarbinimui skatinti.
„Pagal šį projektą bus teikiamos kompleksinės psichologinio atsparumo didinimo, prisitaikymo prie darbo rinkos pokyčių ugdymo paslaugos. Projekto dalyviai taip pat bus skatinami raštinių, verslo kūrimo, kvalifikacijos įgijimo, kurios didins jų galimybes savarankiškai dalyvauti darbo rinkoje. Pradėjus dirbti paslaugos individualiai, bus teikiama pagalba sėkmingai įsidarbinti ir išlaikyti darbo vietą“, – nurodė jie.
