Lenkijai atsisakius kurti bendrą karinį poligoną su Lietuva, politinėje arenoje kilo aštrių vertinimų banga. Ryškiausiai sureagavo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, kuris šį sprendimą pavadino aiškiu Lietuvos diplomatijos pralaimėjimu.
Pasak jo, žinia iš Varšuvos rodo ne tik nesėkmingas derybas, bet ir gilesnes problemas. Politikas teigia, kad Lietuvos valdžia nesugeba tinkamai derinti veiksmų su sąjungininkais. Jo vertinimu, svarbios idėjos viešinamos nepasitarus, o sprendimai priimami skubotai. Tai, anot Kasčiūno, kuria chaosą ir silpnina šalies pozicijas tarptautinėje arenoje.
Jis taip pat įspėja, kad tokia situacija naudinga populistinėms jėgoms, kurios gali pasinaudoti nesėkme savo naudai. Kasčiūnas pabrėžia, kad diplomatija reikalauja nuoseklumo ir pasiruošimo, o šiuo atveju to esą pritrūko.
Lenkijos pozicija aiški – šalis neketina dalyvauti bendro poligono projekte ir nori, kad planuojamas objektas būtų kuo toliau nuo jos sienos. Tokį sprendimą Varšuva grindžia tiek strateginiais skaičiavimais, tiek vietos gyventojų nuogąstavimais.
Tuo metu kiti Lietuvos politikai situaciją vertina ramiau. Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad tai nėra gera žinia, tačiau mano, jog galėjo pritrūkti didesnių diplomatinių pastangų. Ji taip pat užsimena apie platesnę problemą – Lietuvos užsienio politika pastaruoju metu atrodo nenuosekli ir išsiskaidžiusi.
Valdančiųjų atstovai ragina nedramatizuoti. Socialdemokratas Rimantas Sinkevičius teigia, kad bendras poligonas nuo pat pradžių nebuvo būtinas tikslas. Anot jo, idėja atsirado spontaniškai, o pats projektas ir taip buvo planuojamas kaip nacionalinis.
Panašios pozicijos laikosi ir Prezidentūra. Čia pabrėžiama, kad Lenkijos sprendimas yra suprantamas ir nekeičia abiejų šalių įsipareigojimo ginti Suvalkų koridorių. Taip pat akcentuojama, kad bendradarbiavimas gynybos srityje tęsis, ypač per bendras karines pratybas.
