Konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlo, kad po kelerių metų mokyklose, kur dabar vaikai mokomi rusų kalba, ugdymas vyktų tik valstybine lietuvių kalba. Politikas trečiadienį registruos tokias Švietimo įstatymo pataisas.
L. Kasčiūnas siūlo, kad nuo 2028 m. tautinių mažumų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, kuriose dabar vaikai ugdomi rusų kalba, visas ugdymas vyktų valstybine lietuvių kalba, išskyrus gimtosios kalbos pamokas.
„Pirmas labai svarbus dalykas – sudėti pamatus jauniausiems, kad ugdymą jie gautų valstybine kalba“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Mokyklų, kuriose ugdymas vyksta lenkų kalba, toks pokytis nepaveiktų, nes su Lenkija, kuri yra Europos Sąjungos (ES) narė, Lietuvą sieja dvišalė sutartis, be to, lenkų kalba yra oficiali ES kalba.
Pagal siūlomas pataisas, vyresniems mokiniams nuo 2028 m. visi visuomenės mokslai: istorija, geografija, ekonomika, filosofija ir kiti – būtų dėstomi valstybine lietuvių kalba.
„Bet nuo 2030 m. pereitume prie ugdymo tik valstybine lietuvių kalba, išskyrus gimtąją kalbą. Padarytume tai, ką padarė latviai, estai. Tai yra fundamentalus dalykas, ką mūsų valstybė turi padaryti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Konferencijoje žiniasklaidai dalyvavęs filologas Arūnas Šileris pabrėžė, kad skaudžią realybę, kai tautinių mažumų vaikai nepakankamai išmoksta lietuvių kalbos, rodo ir mokinių patikrinimų bei egzaminų rezultatai.
„Tai seniai pribrendęs klausimas. (…) Galima sakyti, kad valstybė nevykdo savo pareigos vaikams ir jų tėvams, kurie, išleisdami vaiką į mokyklą, tikisi, kad jis išmoks lietuvių kalbą tokiu lygiu, kuris leis jam sėkmingai kurtis gyvenimą Lietuvoje“, – sakė A. Šileris.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2028 m. rugsėjo 1 d., o nuostatos dėl visų dalykų, išskyrus gimtąją kalbą, mokymo lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose – 2030 m. rugsėjo 1 d.
Trečiadienį L. Kasčiūnas registruos šias įstatymo pataisas.
