Dėl rinkimų Amerikoje Lietuvos valdžia išlieka rami. Politikai sako, kad mūsų pokyčiai, jeigu tokių bus, praktiškai nepalies, mat JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatai didžiausią įtaką turi Jungtinių Valstijų vidaus politikai. O užsienio ir saugumo politika iš esmės toliau lieka Donaldo Trumpo rankose. Tačiau ar po triuškinančios demokratų pergalės nesikeis paties D. Trumpo strategija ir tikslai?
Be to, į valdžią patekus naujiems amerikiečių politikams, Lietuvos diplomatų laukia iššūkiai – megzti naujus ryšius, aiškinti, kas yra Lietuva ir kas mums svarbu.
JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatas Lietuvai įtakos neturės?
Amerika tokia valstybė, kad tai, kas vyksta joje, net ir vidaus politikoje, turi įtakos visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva.
„Sveiki. – Laukėm jūsų.“
Bet užsienio reikalų ministras ramus – sako, po rinkimų ir triuškinančios demokratų pergalės mažai kas pasikeis.
„Absoliučioje daugumoje sričių Lietuvai tiesioginių padarinių neturės šie rezultatai dėl to, kad mes esame labai su geru ir giliu įdirbiu santykiuose su JAV“, – sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Tiesa, opozicija kalba priešingai ir tikina, kad Kongrese bus nemažai naujokų, o tai reiškia, kad nebeliks ir įdirbio, kuris buvo padarytas dabar jau su kadencija baigiančiais politikais.
„Taip žiūrint siaurai ir ironiškai, paskutinį lietuvį Durbiną mes prarandame šiame Kongrese. Daugybė mūsų draugų neišrinkti. Tai žiūrint siaurai, nežiūrint į visas spalvas ir laimėjimus, mes turime labai būti aktyvūs Kongrese, kad atrastume naujus draugus“, – tikino Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Naujokams teks aiškinti, kokie Lietuvos interesai ir ilgalaikiai tikslai.
„Imkime labai konkretų pavyzdį – Baltarusiją. Turbūt naujam Kongreso ar Senato nariui aktualiau, ko čia ta Lietuva taip bijo tos Baltarusijos. Jeigu dabar šiuo metu naudą gauna Rusija, kodėl negabenti tų trąšų per Lietuvą?“ – sakė Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Bet net ir tokie klausimai iš esmės išliks Donaldo Trumpo rankose.
„Lietuvai esminių pokyčių tikėtis nereikėtų skubėti. Nes prezidentas išlieka poste dar daugiau negu 2 metus ir turės galimybę kontroliuoti didžiąją dalį užsienio ir saugumo politikos sprendimų“, – teigė Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Daugiausia dėmesio skirta JAV vidaus politikai
Vidurio kadencijos rinkimuose abi partijos pagrindinį dėmesį skyrė Amerikos vidaus politikai – vyravo ekonominiai, socialiniai klausimai.
„Suprasdamas, kad vidaus politikoje jo įtakos svertai sumažėja, Trumpas gali būti ne mažiau aktyvus užsienio politikoje, kur ta kontrolė priklausys nuo jo paties“, – sakė Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
„Diskusija dėl paramos Ukrainai, jinai bus intensyvesnė Amerikoje, ir tikiuosi, kad gyvesnė, ir galbūt daugiau turbūt bus apie Rusiją kalba, numanau, ir galbūt ta pozicija bus daug artimesnė Europai. Čia mano lūkestis, tai, ką mes matysime iš JAV“, – aiškino užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Mums žūtbūtinis yra interesas apsukti Vašingtoną į save. Tai, kad iki šiol faktiškai Baltieji rūmai turi geresnį išėjimą į Minską ir į Maskvą, mane gąsdina“, – aiškino Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Lietuvos valdžiai reikės dirbti dvigubai daugiau?
Šių vidurio kadencijos rinkimų reikšmės Lietuvai esą nereikėtų pervertinti, tačiau svarbu suprasti, kad jie žymi ir naujo politinio ciklo Amerikoje pradžią.
„Nereikia pervertinti, mums reikia tikėtis, kad būtų daugiau stabilumo, nuoseklumo, ir kad mes nekrūpčiotume, kad kažkurią dieną gali pasikeisti, kad išvyktų kariai ar bus neteikiama parama“, – sakė Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
„Vidurio kadencijos rinkimai yra pabaiga vieno ciklo, ir pradžia prezidentinių rinkimų ciklo. Kitaip tariant, abi partijos jau po truputėlį žiūrės į ateitį, kas galėtų būti nominuotas kandidatais į prezidento postą, o tai jau grynins diskusiją ir užsienio politikos klausimais“, – tikino Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Ž. Pavilionis ir iki šiol kritikavo socdemų Vyriausybės negebėjimą pasiekti diplomatinių laimėjimų Vašingtone. O dabar prognozuoja, kad darbo tik padaugės.
„Dar daugiau arti? – Trigubai, penkiagubai, šešiagubai. Nes darbo tik padaugėjo. Baikime tuos džiaugsmus. Kaip profui – vietoj Amerikos vienos, atsirado dvi ar trys Amerikos prieš mūsų akis. Ir dabar su visomis prašau dirbti“, – teigė Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis.
