Iš premjero – pažadas dėl pensijų Lietuvoje

Lietuvos senjorams – svarbios naujienos dėl kitų metų pensijų. Būsimasis premjeras Mindaugas Sinkevičius patvirtino, kad 2027 metais senatvės pensijos Lietuvoje bus didinamos. Tačiau kol kas neatskleidžiama, kiek konkrečiai jos augs ir ar papildomam pensijų didinimui galėtų būti panaudota dalis milijardinio „Sodros“ rezervo. Tuo metu diskusijos dėl sukauptų milijardų panaudojimo vis intensyvėja, o pensininkams svarbiausias klausimas išlieka tas pats – kiek papildomų eurų jie galėtų sulaukti kiekvieną mėnesį?

Pensijos kitais metais didės – tačiau konkrečių sumų dar neatskleidžia

Artėjant 2027 metams, vis daugiau dėmesio skiriama būsimiems socialinės apsaugos sistemos pokyčiams. Vienas aktualiausių klausimų – senatvės pensijų didinimas ir galimybės sparčiau auginti vyresnio amžiaus gyventojų pajamas.

Būsimasis ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius žurnalistams patvirtino, kad pensijų augimas numatomas ir kitais metais.

Vis dėlto politikas kol kas nesiryžta įvardyti konkrečių sumų ar procentų, kuriais galėtų didėti senatvės pensijos.

Pasak jo, pensijų indeksavimas Lietuvoje vyksta pagal nustatytą tvarką ir yra susijęs su šalies ekonomikos bei darbo užmokesčio fondo raida.

„Kol kas nenorėčiau anonsuoti tų pokyčių, kurie gali laukti – žinome, kad tas indeksavimas vyksta, jis susijęs su ekonomikos augimu. Aišku, kad didėjimas bus, bet kokios apimties, kiek tai galėtų koreliuoti ar būti susieta su „Sodros“ rezervo panaudojimu – neimprovizuosiu“, – žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

Šis pareiškimas leidžia suprasti, kad pensijų didinimas išlieka numatomas, tačiau sprendimai dėl galimo papildomo finansavimo dar nėra aiškūs.

Kiek šiuo metu siekia vidutinė senatvės pensija?

Pagal pateiktus šių metų biudžeto duomenis, senatvės pensijos vidutiniškai augo apie 12 procentų.

Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro apie 750 eurų, o gyventojams, turintiems būtinąjį darbo stažą, – apie 810 eurų.

Tai reiškia, kad pensijų dydis ir toliau priklauso nuo žmogaus sukaupto stažo, anksčiau gautų draudžiamųjų pajamų bei kitų individualių aplinkybių.

Nors vidutiniai rodikliai rodo pensijų augimą, ne visi senjorai gauna vienodas sumas.

Daliai gyventojų pensijos yra mažesnės už šalies vidurkį, todėl net ir kelių dešimčių eurų padidėjimas gali turėti reikšmingos įtakos jų kasdienėms išlaidoms.

Ypač tai aktualu šaltuoju metų laiku, kai didesnę namų ūkių biudžeto dalį gali sudaryti būsto šildymo, elektros energijos ir kitos komunalinės išlaidos.

Kiek papildomų eurų galėtų gauti pensininkai?

Nors oficialus 2027 metų pensijų didinimo procentas dar neįvardytas, galima apskaičiuoti, kaip skirtingi augimo scenarijai paveiktų dabartines pensijas.

Šie skaičiavimai yra tik iliustraciniai ir nereiškia, kad būtent toks pensijų didinimas jau patvirtintas.

Tikrieji individualių pensijų pokyčiai priklausys nuo patvirtintų indeksavimo rodiklių, pensijos sudedamųjų dalių ir galimų papildomų politinių sprendimų.

Vis dėlto lentelė parodo, kokią reikšmę senjorų pajamoms galėtų turėti net kelių procentinių punktų skirtumas.

„Sodros“ rezerve – milijardai eurų: ar dalis jų galėtų atitekti pensininkams?

Vienas svarbiausių klausimų šiuo metu susijęs su „Sodros“ finansiniais rezervais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, „Sodros“ rezervas viršija 4 mlrd. eurų.

Prognozuojama, kad dėl pokyčių pensijų kaupimo sistemoje ir į socialinio draudimo sistemą grįžtančių lėšų jis galėtų padidėti iki daugiau nei 6 mlrd. eurų.

Tokios sumos kelia diskusijų, ar dalį sukauptų pinigų būtų galima panaudoti spartesniam senatvės pensijų didinimui.

Tačiau šiuo klausimu vieningos galutinės pozicijos kol kas nėra.

„Sodros“ rezervas atlieka svarbią funkciją – jis skirtas užtikrinti socialinio draudimo sistemos finansinį stabilumą, ypač tais laikotarpiais, kai ekonomika sulėtėja arba išauga išmokų poreikis.

Todėl sprendimas panaudoti dalį rezervo papildomoms pensijų išlaidoms turėtų būti vertinamas ne tik pagal trumpalaikę naudą gyventojams, bet ir pagal ilgalaikį sistemos tvarumą.

Po pensijų reformos – netikėtas mastas: pasitraukė šimtai tūkstančių žmonių

Diskusijos dėl „Sodros“ rezervo panaudojimo suaktyvėjo po antrosios pensijų pakopos reformos.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, per pirmuosius tris mėnesius iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė apie 40 procentų visų dalyvių.

Tai sudaro beveik 550 tūkstančių žmonių.

Pensijų fondai per šį laikotarpį neteko apie 4,4 mlrd. eurų valdyto turto.

Tokie skaičiai rodo, kad galimybe pasitraukti iš papildomo pensijų kaupimo pasinaudojo didelė dalis gyventojų.

Dėl reformos dalis anksčiau pensijų kaupimui skirtų valstybės lėšų grįžta į „Sodros“ sistemą.

Vis dėlto svarbu atskirti pensijų fondų netektą turtą nuo „Sodros“ rezervo padidėjimo. Ne visi iš fondų pasitraukę pinigai tampa valstybės socialinio draudimo sistemos rezervu.

Dalis lėšų pagal reformos sąlygas išmokama patiems kaupimo dalyviams.

Seime jau svarstytas siūlymas dalį papildomų lėšų skirti pensijoms

Dar praėjusių metų rudenį Seimas pritarė prezidento iniciatyvai, susijusiai su papildomų „Sodros“ biudžeto lėšų panaudojimu pensijoms didinti.

Pagal pateiktą siūlymą tam galėtų būti skiriama ne mažiau kaip 20 procentų ir ne daugiau kaip 75 procentai „Sodros“ biudžeto perviršio.

Tai reikštų, kad esant palankiai finansinei situacijai dalis papildomų pajamų galėtų būti nukreipiama senatvės pensijoms didinti.

Tačiau svarbu pažymėti, kad kalbama apie biudžeto perviršį, o ne automatinį tokios pat dalies paėmimą iš viso sukaupto rezervo.

Pagal pateiktą informaciją, projektui dar laukiama Vyriausybės išvados.

Todėl kol kas negalima teigti, kad papildomas pensijų didinimas iš šių lėšų jau galutinai patvirtintas.

Kodėl pensijų didinimas kelia tiek diskusijų?

Pensijų klausimas Lietuvoje yra vienas svarbiausių socialinės politikos klausimų.

Viena vertus, augančios pensijos padeda mažinti vyresnio amžiaus gyventojų skurdo riziką ir didina jų finansinį saugumą.

Kita vertus, pensijų sistemos finansavimas turi būti tvarus ilgą laiką.

Lietuvos visuomenei senstant, didėja spaudimas socialinio draudimo sistemai. Ateityje pensinio amžiaus gyventojų išmokoms reikės užtikrinti pakankamą finansavimą, kartu atsižvelgiant į dirbančiųjų skaičių, darbo užmokesčio augimą ir ekonomikos būklę.

Todėl politikams tenka spręsti sudėtingą klausimą: kiek papildomų lėšų galima skirti pensijoms dabar ir kokią dalį būtina išsaugoti ateities įsipareigojimams.

Šiuo požiūriu „Sodros“ rezervas tampa ne tik finansiniu, bet ir politiniu klausimu.

Ar visi pensininkai sulauks vienodo padidėjimo?

Svarbu suprasti, kad pensijų indeksavimas nereiškia, jog kiekvienam pensininkui bus pridėta vienoda pinigų suma.

Senatvės pensiją sudaro skirtingos dalys, kurių dydis priklauso nuo asmens socialinio draudimo istorijos ir galiojančių apskaičiavimo taisyklių.

Todėl du žmonės, gaunantys skirtingas pensijas, po indeksavimo gali sulaukti nevienodo padidėjimo eurais.

Be to, kai kuriems gyventojams gali būti aktualios papildomos priemokos arba kitos socialinės išmokos.

Dėl šios priežasties vidutinės pensijos augimas nebūtinai tiksliai atspindi kiekvieno senjoro individualią situaciją.

Galutinės sumos paaiškės patvirtinus 2027 metų pensijų rodiklius ir pritaikius juos konkretiems gavėjams.

Kada paaiškės, kiek didės pensijos?

Vienas svarbiausių artimiausio laikotarpio sprendimų bus susijęs su 2027 metų valstybės ir „Sodros“ biudžetais.

Juose turės būti numatyti finansiniai ištekliai pensijų indeksavimui ir kitiems socialinės apsaugos įsipareigojimams.

Jeigu būtų priimti papildomi sprendimai dėl „Sodros“ biudžeto perviršio panaudojimo, jie taip pat galėtų turėti įtakos galutiniam pensijų augimui.

Tačiau kol kas būsimasis premjeras Mindaugas Sinkevičius konkrečių skaičių neįvardija.

Tai reiškia, kad pensininkams dar teks palaukti oficialių sprendimų, kurie leis tiksliau apskaičiuoti kitų metų išmokas.

Pensininkams svarbiausia žinia – didėjimas numatomas

Nors diskusijos dėl „Sodros“ milijardų panaudojimo dar nesibaigė, viena svarbiausių žinių senjorams jau paskelbta – 2027 metais pensijos turėtų augti.

Kiek tiksliai jos padidės, priklausys nuo indeksavimo rodiklių, ekonominės situacijos ir galimų papildomų valdžios sprendimų.

Kol kas nėra patvirtinta, kad pensijoms didinti bus panaudota dalis sukaupto „Sodros“ rezervo.

Tačiau augančios socialinio draudimo sistemos finansinės atsargos ir vykstančios politinės diskusijos rodo, kad pensijų didinimo klausimas išliks vienu svarbiausių svarstant kitų metų biudžetą.

Senjorams svarbiausias atsakymas turėtų paaiškėti patvirtinus 2027 metų pensijų indeksavimo rodiklius. Tuomet bus galima tiksliai įvertinti, kiek papildomų eurų kiekvieną mėnesį gaus skirtingo dydžio senatvės pensijas turintys gyventojai.

Patiko? Pasidalink! Ačiū.