Lietuva turi rimtai vertinti iš Rusijos ir Baltarusijos kylančias grėsmes ir būti pasirengusi įvairiems galimiems scenarijams, teigia ministrė pirmininkė Inga Ruginienė. Pasak Vyriausybės vadovės, pasikeitusi geopolitinė situacija regione verčia iš naujo įvertinti anksčiau parengtus gynybos planus, spartinti sprendimų priėmimą ir didinti dėmesį oro gynybai.
Premjerė apie šalies pasirengimą kalbėjo vizito Kauno rajone metu, pabrėždama, kad grėsmės iš rytinių kaimynų Lietuvai nėra naujos. Vis dėlto, Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, o Baltarusijai išliekant glaudžiai susijusiai su Maskvos režimu, saugumo situacija Baltijos regione, anot jos, tapo iš esmės kitokia.
„Grėsmės, ateinančios iš Rusijos ir Baltarusijos, mums nėra naujiena. Apie tai mes kalbame praktiškai kiekvieną dieną. Turime įvairių provokacijų, pradedant nuo balionų, baigiant įvairiomis kitomis“, – sakė I. Ruginienė.
Karas Ukrainoje keičia ir Lietuvos saugumo realybę
Pasak premjerės, Lietuva negali savo saugumo politikos vertinti atsietai nuo to, kas vyksta Ukrainoje. Karas, vykstantis netoli NATO rytinio flango, rodo, kad grėsmės, kurios anksčiau galėjo atrodyti labiau teorinės, šiandien yra tapusios realia Europos saugumo darbotvarkės dalimi.
„Visiškai suprantame, kokioje geografinėje zonoje mes gyvename, kad realybė jau yra kitokia, su karu Ukrainoje ir į Baltijos šalis ateina kitokia realybė“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Lietuva, būdama NATO rytinio flango valstybė ir besiribodama tiek su Rusija per Kaliningrado sritį, tiek su Baltarusija, ypatingą dėmesį skiria pasirengimui galimiems kariniams bei hibridiniams iššūkiams.
Pastaraisiais metais regione daugėja diskusijų ne tik apie tiesioginės karinės agresijos scenarijus, bet ir apie įvairias hibridines grėsmes. Tarp jų – informacinės atakos, kibernetiniai incidentai, pasienio provokacijos, neteisėtos migracijos instrumentalizavimas, oro erdvės pažeidimai bei kitos priemonės, kuriomis priešiškos valstybės gali bandyti testuoti NATO šalių pasirengimą.
Gynybos planai peržiūrimi iš naujo
I. Ruginienė teigia, kad Lietuva jau nuo praėjusių metų maksimaliais pajėgumais spartina su šalies saugumu susijusius procesus. Anot jos, peržiūrimi tiek gynybos planai, tiek prioritetai, taip pat spartinami reikalingos ginkluotės ir kitos karinės įrangos įsigijimai.
„Dėl to nuo praėjusių metų maksimaliais pajėgumais greitiname visus procesus: tiek gynybos planų prasme, įsigijimų prasme, perdėliojame prioritetus“, – sakė premjerė.
Jos teigimu, dalis anksčiau numatytų planų šiandien nebeatitinka pasikeitusios saugumo aplinkos, todėl būtina juos koreguoti.
„Nes tie planai, kurie kažkada buvo sudėlioti, matyt, yra keistini“, – pažymėjo I. Ruginienė.
Tai reiškia, kad Lietuva gynybos politiką siekia orientuoti ne vien į ilgalaikius strateginius tikslus, bet ir į tai, kokios grėsmės regione matomos šiandien.
Ypatingas dėmesys – oro gynybai
Vienu svarbiausių prioritetų Lietuva laiko oro gynybos stiprinimą. Premjerė pabrėžė, kad karo Ukrainoje patirtis akivaizdžiai parodė, kokią reikšmę šiuolaikiniame konflikte turi raketų, bepiločių orlaivių ir kitų oro grėsmių neutralizavimas.
„Šiais metais pagal šių dienų realijas bus atnaujintas NATO saugumo planas. Mes, kaip Lietuva, skiriame didžiulį prioritetą oro gynybai, nes matome, kokie karai yra už sienos. Tam mes tikrai turime ruoštis“, – sakė I. Ruginienė.
Oro gynybos stiprinimas Baltijos šalims tapo vienu iš esminių saugumo klausimų. Ukrainos patirtis rodo, kad didelio masto konfliktuose kritinė infrastruktūra, miestai, energetikos objektai ir kariniai taikiniai gali būti atakuojami iš oro, todėl valstybės gebėjimas aptikti ir sunaikinti oro taikinius tampa itin svarbus.
Lietuvai tai aktualu ir dėl galimų incidentų, susijusių su bepiločiais orlaiviais bei kitomis oro erdvėje pasireiškiančiomis grėsmėmis.
Opozicija reikalauja daugiau aiškumo
Tuo metu Vyriausybės pasirengimo klausimas kelia diskusijų ir šalies politinėje erdvėje. Opozicija praėjusią savaitę nusprendė kreiptis į Valstybės gynimo tarybą (VGT), ragindama įpareigoti Vyriausybę pasirengti įvairiems galimiems valstybės gynybos scenarijams.
Tokios iniciatyvos priežastimi tapo ankstesni premjerės pasisakymai apie galimus šalies veiksmų planus A, B ir C.
Opozicijos atstovai teigė iš I. Ruginienės nesulaukę pakankamai konkrečių atsakymų, ką šie scenarijai reikštų praktiškai ir kokių veiksmų valstybė imtųsi skirtingų grėsmių atveju.
Politikų diskusijoje svarbus tampa ne tik pats pasirengimo faktas, bet ir visuomenės informavimas. Valstybės institucijos privalo turėti aiškius veiksmų mechanizmus, tačiau kartu visuomenėje kyla klausimų, kiek informacijos apie galimus scenarijus galima ir reikia viešinti.
Pasirengimas – ne vien kariuomenės užduotis
Saugumo ekspertai ne kartą pabrėžia, kad valstybės atsparumas krizėms priklauso ne tik nuo kariuomenės turimos technikos ar karių skaičiaus. Svarbų vaidmenį vaidina civilinė sauga, kritinės infrastruktūros apsauga, energetinis atsparumas, ryšių sistemų veikimas ir gyventojų pasirengimas.
Todėl diskusija apie šalies gynybą vis dažniau apima ir civilinės visuomenės pasirengimą.
Kilus rimtai krizei, valstybės institucijoms tektų užtikrinti ne tik karinių pajėgų veikimą, bet ir būtiniausių paslaugų teikimą gyventojams, medicinos sistemos darbą, elektros bei vandens tiekimą, ryšius ir viešąją tvarką.
Ne mažiau svarbus tampa ir visuomenės atsparumas dezinformacijai. Priešiškos valstybės gali siekti išnaudoti krizines situacijas, skleisdamos melagingą informaciją, kurstydamos paniką ar bandydamos mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis.
Lietuva ruošiasi naujai saugumo realybei
I. Ruginienės teigimu, dabartinė situacija reikalauja ne laukti, kol grėsmės taps tiesioginės, o iš anksto pasirengti įvairiems scenarijams.
Lietuvos saugumo strategijoje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik nacionaliniai sprendimai, bet ir NATO sąjungininkų pasirengimas. Baltijos regiono saugumas yra bendras Aljanso prioritetas, todėl atnaujinami NATO gynybos planai turėtų numatyti konkretesnius veiksmus galimos krizės atveju.
Tuo pat metu Lietuva siekia stiprinti savo pačios gynybinius pajėgumus, didinti kariuomenės pasirengimą ir investuoti į tas sritis, kurios, atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį, tampa kritiškai svarbios.
Pasak premjerės, pagrindinis tikslas – kad valstybė nebūtų priversta sprendimų priimti jau prasidėjus krizei.
„Tam mes tikrai turime ruoštis“, – pabrėžė I. Ruginienė.
Kol karas Ukrainoje tęsiasi, Lietuva ir kitos Baltijos regiono valstybės išlieka vienos jautriausių NATO rytinio flango šalių. Todėl gynybos planų atnaujinimas, oro gynybos stiprinimas ir pasirengimas įvairiems krizės scenarijams tampa nebe ilgalaike perspektyva, o kasdienės valstybės politikos dalimi.
