Kapčiamiesčio gyventojams nerimaujant dėl seniūnijos teritorijoje planuojamo naujo karinio poligono, Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas ramina – jei žmonėms tektų palikti savo namus, valstybė kompensuotų visas su tuo susijusias išlaidas. Vis dėlto neatmetama, kad nesutarimų atveju ginčai galėtų persikelti į teismą.

Pasak viceministro, Krašto apsaugos ministerija pati užsakytų ir apmokėtų nepriklausomų turto vertintojų paslaugas. Jie nustatytų ne tik paimamo nekilnojamojo turto, bet ir verslo rinkos vertę.
Gavusi vertinimo ataskaitas, ministerija kreiptųsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nekilnojamojo turto paėmimo aktų surašymo. Turto savininkai būtų informuojami ir turėtų 30 dienų apsispręsti, ar su siūloma kompensacija sutinka.
Jeigu savininkas su nustatyta suma nesutiktų, ministerija kreiptųsi į teismą, kuris spręstų dėl akto teisėtumo. Kompensacijos būtų išmokamos pagal nepriklausomų vertintojų nustatytus dydžius.
„Kompensacijos apimtų ne tik žemės rinkos vertę, bet ir visus kitus nuostolius – pastatų, sodinių, želdinių, negauto derliaus vertę, ūkinės ar komercinės veiklos nutraukimo ar apribojimo nuostolius bei iškėlimo išlaidas. Gyvenamųjų namų atveju vertinimas būtų atliekamas bent dviem metodais, o savininkui būtų atlyginama didesnė vertė“, – BNS teigė B. Bieliauskas.
Viceministras taip pat pažymėjo, kad vietiniams medžiotojams atskiros kompensacijos nenumatytos, tačiau jie ir toliau galėtų medžioti poligono teritorijoje gyvūnų populiacijos kontrolės tikslais.
Bendruomenės pasipriešinimas
Nepaisant valdžios pažadų, Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai projektui aktyviai priešinasi. Jie inicijavo peticiją, kurią jau pasirašė apie 2 tūkst. žmonių. Vietiniai baiminasi, kad bus priversti palikti savo namus, ir ragina stabdyti poligono steigimą.
Bendruomenės išplatintame laiške teigiama, kad valdžios institucijos ignoruoja vietinių interesus ir su jais nesitaria.
„Susidaro įspūdis, kad viskas nuspręsta mums už nugarų, o paprastų žmonių likimas niekam nerūpi. Poligono statyba kelia grėsmę ne tik unikaliai regiono gamtai, bet ir pamatinei žmonių teisei gyventi savo žemėje. Tai ne pirmas toks atvejis Lietuvoje – matome, su kokiais sunkumais susidūrė Rūdninkų ir Pabradės apylinkių gyventojai vykdant poligonų plėtrą. Nacionalinis saugumas kaskart iškeliamas aukščiau už konkrečių žmonių gyvenimus“, – rašo bendruomenė.
Žadamas dialogas
BNS žiniomis, pirmasis susitikimas su Kapčiamiesčio gyventojais vyks gruodžio 22 dieną. Jame dalyvaus Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė ir Kapčiamiesčio seniūnas Virginijus Golikas. Premjerė Inga Ruginienė taip pat pranešė esanti pasirengusi atvykti į Kapčiamiestį, o krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas susitikimą su vietiniais žada sausį.
„Dialogas niekada nėra lengvas, bet jis privalo būti. Mes jį užtikrinsime – kalbėsimės, girdėsime. Prieš pradėdami diskusijas jau esame padarę namų darbus, kad kalbėtume ne apie pažadus, o apie realias galimybes juos įgyvendinti“, – BNS sakė ministras.
Pasak jo, Lazdijų rajone planuojama gerinti infrastruktūrą, sveikatos paslaugas ir įgyvendinti investicinius projektus.
Ministras pabrėžė, kad poligono steigimas sustiprintų Suvalkų koridoriaus saugumą.
„Tai strateginė vieta. Su poligonu mažiname grėsmes. Suprantame gyventojų lūkesčius, bet turime galvoti apie Lietuvos saugumą“, – teigė R. Kaunas.
Ką numato projektas
Planuojamo Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, joje yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, daugiausia miško paskirties. Preliminari jų vertė siekia apie 40 mln. eurų, tačiau galutinė suma paaiškės atlikus individualius vertinimus.
Teritorija apima 11 kaimų – Menciškes, Stalus, Gryckavą, Žmirklius, Pertaką, Volskus, Sirgūškę, Macevičius, Norkūnus, Paliepį ir Vainiūnus. Čia šiuo metu gyvena apie 40 žmonių, yra 99 sodybos.
Iki 2030 metų planuojama už maždaug 150 mln. eurų įkurti brigados dydžio poligoną. Jame vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų pratybos, vienu metu galėtų treniruotis 3,5-4 tūkst. karių. Didesnio masto pratybos vyktų kelis kartus per metus, mažesnės – nuolat.
Poligono steigimas siejamas su Lietuvos nacionalinės divizijos kūrimu, augančiu sąjungininkų karių skaičiumi ir planuojamu Vokietijos brigados dislokavimu Lietuvoje iki 2027 metų.
