Vis dažniau viešojoje erdvėje kyla diskusijos apie socialines pašalpas. Dalis gyventojų piktinasi, kad kai kuriais atvejais jos esą beveik prilygsta minimaliam atlyginimui.

Žmonės kelia klausimą – ar verta dirbti, jei panašias pajamas galima gauti ir nedirbant. Tačiau specialistai pabrėžia, kad problema slypi ne pačiose išmokose, o jų taikyme.
Socialiniuose tinkluose netrūksta emocingų pasisakymų. Gyventojai dalijasi istorijomis, kurios jiems kelia neteisybės jausmą.
Alytiškė Gerda pasakoja, kad kartais pati taupo net elementarioms išlaidoms, o tuo metu kai kurie pašalpų gavėjai, jos teigimu, gali sau leisti daugiau.
„Man kartais pinigų gaila nagams, o pašalpas gaunančios vaikšto su padarytais nagais, plaukais, blakstienomis. Nieko nedirba, bet atrodo geriau nei dirbančios moterys“, – sakė ji.
Tačiau kita gyventoja Dalia pateikia visiškai kitokį vaizdą. Ji teigia, kad iš pašalpų pragyventi yra labai sunku. Moteris yra neįgali ir pabrėžia, kad pinigų dažnai neužtenka net būtiniausioms išlaidoms.
„Viskas labai brangu – vaistai, maistas, šildymas. Niekam nelinkėčiau gyventi iš pašalpų“, – sako ji.
Ekonomistai į situaciją žvelgia plačiau. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad pati sistema Lietuvoje yra pakankamai išvystyta.

Tačiau, pasak jo, problema atsiranda tuomet, kai ja piktnaudžiaujama. Kai kurie žmonės, anot ekonomisto, naudojasi sistema taip, kad laikinai nedirba, gauna išmokas, o vėliau grįžta į darbą.
Tokie atvejai, jo teigimu, ypač dažni regionuose. Dėl to, anot specialisto, reikėtų ne mažinti pašalpas, o griežčiau kontroliuoti jų skyrimą.
Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą. Lietuvoje neretai susidaro situacija, kai skirtumas tarp pašalpos ir atlyginimo yra per mažas.
Dėl to daliai žmonių darbas neatrodo patrauklus, nes pradėjus dirbti netenkama dalies paramos ir tenka mokėti mokesčius.
Pasak A. Izgorodino, ši problema gali turėti įtakos ir darbo rinkai. Darbuotojų trūkumas gali didėti, o atlyginimai – augti netvariai.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad sprendimas nėra paprastas. Viena vertus, pašalpos turi užtikrinti orų gyvenimą tiems, kuriems jų tikrai reikia.
Kita vertus, sistema turi būti tokia, kad skatintų žmones dirbti, o ne likti priklausomiems nuo valstybės paramos.

