Aktorius Giedrius Savickas viešumoje dažnai atsiduria dėmesio centre, tačiau pats prisipažįsta, kad socialiniai tinklai jo gyvenime beveik neegzistuoja. Tinklalaidėje „Ant laužo“ viešėjęs aktorius atvirai papasakojo, kodėl nesinaudoja „Facebook“, kodėl nemėgsta fotografuotis ir kodėl jam sunku suprasti žmones, kurie socialiniuose tinkluose nuolat dalijasi savo kasdienybės akimirkomis.
Pokalbio metu G. Savickas prisiminė ir nemalonią bei jautrią situaciją, kurią teko pamatyti artimo žmogaus laidotuvėse Palangoje.
Socialiniai tinklai aktoriaus nesužavėjo
G. Savicko pokalbio metu Dominykas Kubilius paklausė, kodėl aktorius nesinaudoja „Facebook“.
G. Savickas neslėpė, kad socialiniai tinklai jam tiesiog neatrodo prasmingi. Aktorius prisipažino, jog nėra žmogus, kuris norėtų nuolat fotografuoti save ar viešinti savo gyvenimo akimirkas.
„Aš neturiu ką dėti, aš pavargčiau, ten reikia fotkintis. Esu gyvenime gal du selfius padaręs“, – pasakojo aktorius.
Jis prisiminė ir savo trumpą bandymą naudotis „Facebook“. Anot G. Savicko, vienu metu jis buvo nusifotografavęs su šaliku, tačiau nuotrauka nesulaukė norimo dėmesio.
„Galvojau, kaip gražiai atrodau. Ir nieks nepalaikino, eina š… Išėjau iš to feisbuko ir viskas“, – su jam būdingu humoru pasakojo aktorius.
„Visi atostogose ir valgo krevetes“
G. Savickas taip pat neslėpė, kad jam sunkiai suprantamas žmonių noras fotografuoti maistą ir nuolat demonstruoti savo gyvenimą socialiniuose tinkluose.
Aktorius juokavo, kad socialiniuose tinkluose susidaro įspūdis, jog žmonės nuolat atostogauja, mėgaujasi prabangiu gyvenimu ir valgo įvairius patiekalus.
„Ten visi gyvena labai gerą gyvenimą – visi atostogose ir valgo krevetes, visada“, – šmaikštavo G. Savickas.
Jo teigimu, jis pats nemato prasmės fotografuoti kiekvieną valgį ar gėrimą.
„Kodėl maistą reikia fotografuoti, aš nežinau. Mes visi valgome – ne tik tu vienas“, – sakė aktorius.
Pasak jo, žmonės maistą valgo kiekvieną dieną, todėl nėra reikalo kiekvieno patiekalo paversti socialinių tinklų turiniu.
Net kelionėse – vos kelios nuotraukos
G. Savickas papasakojo, kad net kelionėse su žmona nėra linkęs nuolat fotografuoti aplinkos ar savęs.
Aktorius prisiminė kelionę į Tailandą, kurios metu pora esą pasidarė vos kelias nuotraukas.
„Mes su žmona buvome Tailande, dvi nuotraukas pasidarėme ir viskas – paso, jeigu pamestume, ir šiaip nusifotkinome gražioje vietoje“, – pasakojo jis.
Anot G. Savicko, viena iš nuotraukų buvo tokia vykusi, kad pora nusprendė ją įsirėminti.
„Kai vieną turi, tą ir rėmini, nes ta geriausiai išėjo“, – juokėsi aktorius.
Tačiau pokalbio metu buvo paliesta ne tik socialinių tinklų tema. G. Savickas prisiminė ir gerokai jautresnę situaciją, kuri jam įsiminė visai dėl kitos priežasties.
Laidotuvėse išvydo tai, ko nesitikėjo
Pokalbio metu aktorius papasakojo apie artimo ir labai brangaus žmogaus laidotuves Palangoje.
G. Savickas prisiminė, kad atsisveikinimo metu įvyko situacija, kuri jam pasirodė itin nejautri.
„Palangoje buvome mano labai brangaus žmogaus laidotuvėse. Buvo dvi tokios moteriškės. Kadangi Nijolė negalėjo atvykti, tai kitos filmavo, kai leido karstą į duobę“, – pasakojo aktorius.
Būtent šis epizodas jam įstrigo atmintyje. Artimo žmogaus laidotuvės – jautri ir skausminga akimirka, todėl filmavimas tokioje situacijoje G. Savickui pasirodė netikėtas.
Aktorius šią istoriją prisiminė kalbėdamas apie savo santykį su fotografavimu ir filmavimu. Jo požiūris į socialinius tinklus ir nuolatinį gyvenimo akimirkų fiksavimą yra gana aiškus – ne kiekvieną gyvenimo momentą būtina įamžinti telefonu ir parodyti kitiems.
Gyvenimą renkasi išgyventi, o ne rodyti
G. Savicko pasakojimas atskleidžia gana paprastą jo požiūrį: gyvenimo akimirkomis jis mieliau mėgaujasi pats, nei dalijasi jomis su virtualia auditorija.
Aktorius nesiekia nuolat būti matomas socialiniuose tinkluose, o jo telefone, kaip pats pasakoja, nėra šimtų asmenukių ar kelionių nuotraukų.
Toks požiūris šiandien, kai žmonės dažnai fiksuoja ir viešina net pačias asmeniškiausias gyvenimo akimirkas, gali atrodyti neįprastas.
Tačiau G. Savickas savo pasirinkimą vertina paprastai – jeigu akimirka yra graži ir svarbi, nebūtina jos rodyti visam pasauliui.
O prisiminimas iš artimo žmogaus laidotuvių tik dar kartą atskleidė, kad ne kiekviena gyvenimo akimirka, ypač pati jautriausia, turėtų tapti filmuojamu ar fotografuojamu vaizdu.
