Civilinė gynyba Lietuvoje: ką kiekvienas turėtume turėti namuose, jei rytoj nutrūktų elektra?

Šiuolaikinė visuomenė yra visiškai priklausoma nuo elektros energijos. Pakanka kelių valandų be elektros, ir iš karto pajuntame, kaip trapus yra mūsų patogus gyvenimas: neveikia šildymas, vandens tiekimas, internetas, bankų sistemos. Bet ką daryti, jei elektros dingimas užsitęstų ne valandas, o dienas ar net savaites?

Lietuvoje civilinės saugos ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad kiekviena šeima turėtų turėti bazinius atsargų rinkinius, galinčius padėti išgyventi bent kelias paras be valstybės pagalbos.


Pirmiausia – šviesa ir šiluma

  • Žibintuvėliai su atsarginėmis baterijomis. Specialistai rekomenduoja turėti bent 2–3 vnt., taip pat ir mažą kišeninį.
  • Žvakės ir degtukai – senas, bet patikimas būdas apšvietimui.
  • Nešiojama krosnelė arba dujinė viryklė su atsarginiais balionėliais. Ji leidžia ne tik pasigaminti maisto, bet ir pasišildyti.

Vanduo – svarbiausias resursas

  • Žmogui reikia apie 2–3 litrų vandens per parą. Tai reiškia, kad šeimai savaitei reikėtų bent 40–50 litrų.
  • Ekspertai pataria turėti tiek buteliuose supilstyto vandens, tiek vandens filtrą arba tabletes dezinfekcijai. Tai gali išgelbėti, jei teks naudoti vandens telkinius ar šulinius.

Maisto atsargos

  • Geriausia rinktis ilgai negendančius produktus: konservus, džiovintą maistą, makaronus, ryžius, kruopas.
  • Naudingi ir energiniai batonėliai, riešutai, džiovinti vaisiai – jie suteikia daug kalorijų mažoje pakuotėje.
  • Labai svarbu turėti mechaninį konservų atidarytuvą – dingus elektrai elektriniai įrankiai bus nenaudingi.

Ryšiai ir informacija

  • Radijas su baterijomis arba rankena, kurią galima užsukti ranka. Toks radijas dažnai turi ir USB jungtį telefonui įkrauti.
  • Mobilusis telefonas turėtų būti naudojamas tik būtiniausiais atvejais, kad taupytų energiją. Patartina turėti nešiojamą energijos banką (power bank).

Pirmosios pagalbos rinkinys


Kiti būtini dalykai

  • Pinigai grynaisiais – dingus elektrai neveiks kortelės ir bankomatai.
  • Dokumentų kopijos – asmens tapatybės kortelė, pasas, svarbiausi medicininiai dokumentai.
  • Drabužiai ir antklodės – ypač žiemą elektros tiekimo sutrikimai gali reikšti šilumos praradimą.
  • Daugkartinės kaukės ir pirštinės – jei tektų susidurti su dūmais, chemine tarša ar epidemija.

Ką rekomenduoja ekspertai?

Civilinės saugos specialistai pabrėžia: kiekviena šeima turėtų turėti „72 valandų krepšį“ – rinkinį, kuris padėtų išgyventi tris paras be jokios pagalbos. Toks krepšys turėtų būti lengvai pasiekiamas ir pritaikytas šeimos poreikiams.

Pasiruošimas nereiškia panikos. Tai – elementari atsakomybė už save ir savo artimuosius. Jei elektros dingimas Lietuvoje užsitęstų, pasiruošusieji iš karto turėtų didžiulį pranašumą.


Išvada: elektros energija yra modernios civilizacijos „nervų sistema“. Net trumpalaikis jos praradimas parodo, kaip greitai viskas gali sustoti. Tačiau pasiruošimas yra paprastas – šiek tiek vandens, maisto, šviesos šaltinių ir pirmosios pagalbos priemonių gali reikšti skirtumą tarp panikos ir ramybės.

Patiko? Pasidalink! Ačiū.