Planuojant vestuves bažnyčioje poroms kyla įvairių klausimų. Vienas jų – ar Katalikų bažnyčioje gali tuoktis žmonės, kurių tikėjimas skiriasi. Dar daugiau neaiškumų kyla tada, kai vienas iš būsimų sutuoktinių yra pakrikštytas, o kitas – ne.
Ar tokiu atveju santuoka apskritai galima? Ar būtinas specialus leidimas? Apie tai, kokių sąlygų turi laikytis tokios poros, naujienų portalui pasakoja Išlaužo parapijos kunigas Vilius Sikorskas.
Ar nekrikštytas žmogus gali tuoktis bažnyčioje?
Pasak kunigo, katalikas gali tuoktis su nekrikštytu žmogumi, tačiau tokiai santuokai būtina vyskupo dispensa. Tai nėra paprastas leidimas – kalbama apie atleidimą nuo santuokai trukdančios kliūties.
Kanonų teisėje tokia situacija priskiriama skirtingo kulto atvejui. V. Sikorskas pabrėžia, kad įsipareigojimai tenka abiem būsimiems sutuoktiniams.
„Ir pats žmogus, kuris yra nekrikštytas, turi duoti taip pat priesaiką, nes kalbame apie santuokas su didžiuliais įsipareigojimais. Tai negali būti, kad jis lieka namuose, o čia katalikas tarsi apsiima tą atsakomybę.“
Kunigo V. Sikorsko teigimu, nekrikštytas žmogus taip pat turi prisiimti santuokos įsipareigojimus – mylėti ir gerbti savo sutuoktinį iki mirties.
Svarbūs įsipareigojimai tenka ir katalikiškajai pusei. Katalikas turi pasižadėti saugoti savo tikėjimą. Taip pat iš anksto aptariamas būsimų vaikų auklėjimas.
„Tuos dalykus aptarus, vaikai iš tos santuokos pasižadama, kad bus auklėjami krikščioniškai, katalikiškai ir krikštijami“, – pažymi kunigas.
Anot V. Sikorsko, nekrikštyta santuokos pusė raštu turi būti supažindinta su įsipareigojimu vaikų atžvilgiu ir patvirtinti, kad neprieštaraus jų krikščioniškam auklėjimui.
Jis priduria, kad Katalikų bažnyčios nuostatos taip pat numato, jog nuo skirtingo kulto kliūties galima dispensuoti tik įvykdžius tam tikras sąlygas. Jos susijusios su kataliko tikėjimo išsaugojimu ir vaikų auklėjimu.
Nepriėmė Sutvirtinimo – ar tai gali sutrukdyti vestuvėms?
Pokalbio metu kunigas paaiškino ir kitą dažną klausimą – ar galima tuoktis, jeigu abu žmonės yra pakrikštyti, tačiau vienas iš jų dar nėra priėmęs Sutvirtinimo sakramento.
„Katalikai, dar nepriėmę Sutvirtinimo sakramento, turi jį priimti prieš sudarydami santuoką, jei tai įmanoma padaryti be didelio nepatogumo“, – sako V. Sikorskas, remdamasis Kanonų teisės kodekso 1065 kanonu.
Vis dėlto tai nereiškia, kad žmogus, dar nepriėmęs Sutvirtinimo, negali tuoktis.
„Jeigu yra kliūčių, tai reikėtų prašyti vyskupo leidimo ir gali būti be Sutvirtinimo sakramento. Aišku, tada numatomas pasiruošimas.“
V. Sikorskas pasakoja, kad jo parapijoje yra nemažai žmonių, kurie prieš santuoką ruošiasi priimti šį sakramentą.
„Mūsų parapijoje šiemet turėsime daug santuokų – sieksime apie 70. Iš jų 10 yra žmonės, kurie nuo rudens specialiai grupėse ruošiasi Sutvirtinimo sakramentui“, – sako jis.
Kunigo teigimu, suaugusieji gali ruoštis Sutvirtinimo sakramentui specialiose katechetų grupėse, o kai kuriais atvejais – ir nuotoliniu būdu.
Jis taip pat pasakoja, kad išimtiniais atvejais, kai yra svarbių su santuoka susijusių aplinkybių, kreipiamasi į vyskupą ir prašoma leidimo sakramentą priimti vėliau.
Kataliko ir kitos religijos žmogaus santuoka
Dar vienas atvejis – kai katalikas nori tuoktis su kitos religijos žmogumi, pavyzdžiui, musulmonu. Kunigas aiškina, kad tokia santuoka taip pat galima, tačiau jai reikalinga vyskupo dispensa.
„Visais atvejais kreipiasi kunigas, pas kurį atvyko sužadėtiniai. Kunigas kreipiasi ir prašo vyskupo dispensos. Tai būtų skirtingo kulto kliūties dispensa. Dispensa reiškia atleidimą“, – aiškina jis.
Pasak V. Sikorsko, tokiose situacijose taip pat svarbu aptarti katalikiškosios pusės tikėjimo išsaugojimą ir būsimų vaikų auklėjimą.
„Turi būti apdrausta krikščioniška pusė dėl savo tikėjimo, dėl tikėjimo išsaugojimo ir dėl vaikų auklėjimo“, – sako kunigas.
V. Sikorskas taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visos santuokos su ne katalikais yra vienodos. Jei abu žmonės yra krikščionys, tačiau vienas iš jų priklauso kitai konfesijai, pavyzdžiui, stačiatikių, ortodoksų ar evangelikų, tai vadinama mišria santuoka.
„Dar yra galimybė katalikas su krikščioniu, bet ne kataliku, pavyzdžiui, pravoslavu“, – sako V. Sikorskas ir priduria, kad tokiai santuokai reikalingas vyskupo leidimas.
Nuo ko pradėti norint tuoktis bažnyčioje?
Paklaustas, ką patartų porai, kurioje vienas žmogus yra katalikas, o kitas – nekrikštytas, tačiau abu nori tuoktis bažnyčioje, kunigas pabrėžia nuoširdaus pokalbio svarbą.
„Tikrai yra buvę ne kartą mano atvejų, kada jauni žmonės atvažiuoja. Aš labai nuoširdžiai klausiu: „Ar jūs tikintys? Ar jūsų krikščioniškas, katalikiškas tikėjimas artimas?“ Sako: „Taip, tikrai artimas“, – pasakoja V. Sikorskas.
Jo teigimu, tokiais atvejais svarbūs ne tik formalūs dokumentai. Ne mažiau svarbus ir žmogaus noras suprasti krikščionišką santuoką.
„Jeigu antra pusė sako, kad taip, tikiu, bet man tik to trūksta, tada reikia kunigui tikrai nuoširdžiai padėti ir su visom galimybėmis, su visom pagalbom jį paruošti krikštui“, – sako jis.
Katalikų bažnyčios nuostatos numato, kad santuokos su nekrikštytu žmogumi atveju pirmiausia reikėtų kreiptis į savo parapijos kunigą. Jis įvertina konkrečią situaciją ir, jei reikia, kreipiasi į vyskupą dėl dispensos.
