Ilgėjanti nežinia: mėnuo be žinių apie sulaikytas lietuves Irane
Lapkričio 12 dieną sueina lygiai mėnuo nuo to momento, kai dvi lietuvės – Daiva Zakažauskaitė ir Erika Šlimaitė – dingo Irane ir su jomis nebeįmanoma susisiekti. Sesuo Rūta Korsakienė atskleidžia, kad iki šiol nėra jokios naujos informacijos apie jų būklę ar buvimo vietą. Nors šeima aktyviai bendrauja su Užsienio reikalų ministerija (URM), komunikacija yra labai ribota ir dažniausiai šeima privalo pati inicijuoti ryšį, kad gautų bent paviršutiniškus atsakymus. URM teigia, kad situaciją sprendžia kartu su Airijos institucijomis, tačiau šeima jokios papildomos informacijos iš Airijos pusės nėra gavusi.
Dingusiųjų artimieji jaučiasi tarsi atsidūrę aklavietėje – jie gauna tiek pat informacijos, kiek ir žiniasklaida, o oficialūs atsakymai dažnai kartojasi, tik pateikiami kitais žodžiais. Šeimos nežino ir apie planuojamą diplomatų vizitą į Iraną, kuris, pasak ministerijos, yra derinamas, tačiau detalių nepateikiama.
Ši ilgėjanti nežinia kelia didelį nerimą artimiesiems, kurie vis dar laukia bent kokių patvirtinimų apie lietuvių saugumą ir sveikatą.
URM ir teisėsauga: oficialūs veiksmai ir ribota informacija
Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad spalio 15 dieną oficialiai gavo dokumentus, kuriuose nurodyta lietuvių sulaikymo data ir vieta, tačiau detalesnės informacijos apie aplinkybes ministerija negali atskleisti. URM teigia, kad toliau aktyviai aiškinasi šio atvejo aplinkybes ir organizuoja konsulinę pagalbą, įskaitant vizitą pas sulaikytąsias, tačiau šis vizitas dar nėra įvykęs.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dingusių asmenų paieškos. Tyrimas vykdomas bendradarbiaujant su užsienio šalių teisėsaugos institucijomis, bet detalesnės informacijos apie tyrimo eigą ar moterų būklę teisėsauga nepateikia. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Vilniaus apylinkės prokuratūra, o tyrimą atlieka policijos pareigūnai.
Artimieji ir teisėsauga ragina visus, turinčius svarbios informacijos apie lietuvių buvimo vietą, nedelsti ir pranešti atitinkamoms institucijoms.
Sesers pasakojimas: nelogiškos sulaikymo priežastys ir slaptos sulaikymo vietos
Daivos sesuo Rūta Korsakienė atskleidžia, kad neoficialiais šaltiniais jai pavyko sužinoti galimas sulaikymo priežastis, tačiau ji jų netiki ir laiko nelogiškomis. Ji įsitikinusi, kad Iranas galėjo susigalvoti kaltinimus, tačiau jie neatitinka realybės. Be to, moterys nėra laikomos viešbutyje, kaip buvo skelbta anksčiau, o pervežamos iš vienos sulaikymo vietos į kitą, kurios sesuo apibūdina kaip kalėjimą ar areštinę. Šeima žino galimą miestą, kur jos yra, tačiau negali šios informacijos viešinti, nes ji nėra oficialiai patvirtinta.
Rūta pabrėžia, kad informacija, kurią gauna iš URM, yra labai abstrakti ir nekonkretizuota, o oficialūs atsakymai dažnai nesuteikia ramybės. Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vieta, kurioje laikomos lietuvės, nėra saugi ir kelia didelį nerimą.
Kelionės aplinkybės ir socialinių tinklų įrašai
Lietuvės paskutinį kartą socialiniuose tinkluose buvo aktyvios spalio 11 dieną, dalindamosi kelionės po Iraną akimirkomis, įskaitant vizitus į Isfahaną, Jezdą ir kitas vietas. Jų paskyrose matyti, kad jos domėjosi šalies kultūra, lankė šventyklas, fotografavo architektūrą bei senovines knygas. Erika Šlimaitės socialinių tinklų aprašyme puikuojasi frazė „The goal is to die with memories, not dreams“ (liet. „Tikslas – mirti sukaupus prisiminimų, o ne svajonių“), kas atspindi jų kelionių dvasią.
Tačiau nuo spalio 12 dienos jų mobiliojo ryšio telefonai yra išjungti, o socialiniuose tinkluose jos nebesijungia, todėl susisiekti su jomis neįmanoma. Ši situacija sukėlė didelį susirūpinimą ir paskatino šeimas bei teisėsaugą imtis veiksmų, siekiant išsiaiškinti jų likimą.
Atvira sesers pozicija ir šeimos vienybė
Rūta Korsakienė atmeta viešumoje sklandančias versijas, kad lietuvės galėjo būti sulaikytos dėl netinkamo elgesio ar kitų neaiškių priežasčių, pabrėždama, kad tokie kaltinimai yra abstraktūs ir neatitinka realybės. Ji taip pat pastebi, kad gidė, kuri lydėjo merginas, vengia tiesioginių atsakymų ir pati teigia esanti aplinkybių auka.
Sesuo ragina visuomenę nevertinti merginų sprendimo keliauti į rizikingas šalis kritiškai, nes daugelis žmonių keliauja į įvairias pasaulio vietas, nepaisant galimų pavojų. Pasak jos, Daiva ir Erika įvertino riziką ir vyko dėl noro pažinti kitokią kultūrą bei patirti neįprastas keliones.
Šeimos palaiko glaudų ryšį, dalijasi informacija ir kartu laukia naujienų, nors ir nežino, kokių veiksmų imsis, jei informacijos neatsiras. Nerimas dėl merginų likimo išlieka didelis, o situacija – neaiški.
Lietuvos rekomendacijos keliautojams ir saugumo situacija Irane
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija yra įtraukusi Iraną į juodąją kelionių zoną, kurioje taip pat yra Baltarusija, Ukraina, Rusija, Afganistanas, Mianmaras ir kitos šalys. Į šias šalis rekomenduojama nevykti, o jau esantiems jose – nedelsiant išvykti dėl padidėjusios rizikos. Ministerijos atstovai pabrėžia, kad Vakarų šalių piliečiams Irane kyla didesnis pavojus nei kitų valstybių atstovams.
Ši situacija su lietuvėmis dar kartą atkreipia dėmesį į būtinybę atsakingai vertinti kelionių saugumą ir laikytis oficialių rekomendacijų, ypač keliaujant į šalis, kuriose yra nestabili politinė ar saugumo situacija.
