JAV ir Ukrainos santykių perspektyvos Trumpo administracijos kontekste
Politologai pažymi, kad nors Trumpo administracija turėjo galimybių keisti JAV politiką, ypač santykiuose su Ukraina, reikšmingų pokyčių artimiausiu metu tikėtis nereikėtų. Dabartinė administracija tęs savo darbą, o sprendimus dėl paramos Ukrainai priima ne Kongresas, o administracijos pareigūnai. Tai reiškia, kad taktinio lygmens pokyčiai yra mažai tikėtini, o demokratų partijoje nėra didelio noro radikaliai peržiūrėti sprendimų, susijusių su parama Ukrainai ar sankcijomis Rusijai.
Per Joe Bideno administracijos laikotarpį Ukraina sulaukė daugiau nei 110 milijardų dolerių paramos, o nors Kongrese dominuoja demokratai, grįžimas prie tokio finansavimo lygio būtų sudėtingas. Visgi kai kurie paramos elementai, įskaitant gynybos įstatymų iniciatyvas, gali būti tęsiami. Be to, net Trumpo laikais buvo išlaikytas kelių šimtų milijonų eurų paramos mechanizmas Ukrainai, tad visiškas paramos nutraukimas nėra tikėtinas.
Platesnės užsienio politikos peržiūros Jungtinėse Valstijose daugiausia bus susijusios su artėjančia prezidentine rinkimų kampanija, kuri prasidės netrukus, tačiau rinkimai vyks tik po dvejų metų. Tai reiškia, kad reikšmingi pokyčiai santykiuose su Ukraina artimiausiu metu nėra labai tikėtini.
Irano krizės sudėtingumas ir regioninis nestabilumas
Ekspertai pažymi, kad situacija Irane yra itin sudėtinga ir paradoksali. Karo pabaiga abiem pusėms galėtų kainuoti daugiau nei esama įtampa, ypač politine prasme. JAV kariuomenė aktyviai stebi Hormuzo sąsiaurį, o Iranas jaučia galintis daryti poveikį regione, kurio atsisakyti šiuo metu negali.
JAV tikisi, kad ekonominis spaudimas greitu metu gali privesti Iraną prie ekonominio kolapso, tačiau analitikai teigia, kad šalis turi daug išteklių ir gali ilgą laiką išlikti atspari. Regionas išlieka nestabilus, o kaimyninės valstybės, kurios ilgą laiką rėmėsi JAV saugumo politika, dabar susiduria su dilema, nes negali greitai pakeisti savo pozicijos, nors ir mato, kad dabartinė strategija ne visada pasiteisina.
Trumpo administracijos požiūris į karinius veiksmus Irane
Pasak analitikų, Trumpo administracija kol kas laikosi tęstinio spaudimo politikos, kuri apima ekonominius bandymus susilpninti Irano režimą ir užtikrina tam tikrą pralaidumą Hormuzo sąsiauryje. Nors situacija nėra visiškai stabili, apie 80–90 procentų prieš karą buvusių žaliavos srautų per šį sąsiaurį yra atkurta.
Tačiau šie veiksmai nesprendžia ilgalaikių JAV strateginių tikslų, tokių kaip visiškas Irano branduolinių pajėgumų užkardymas. Dėl to Jungtinės Valstijos išlieka įsipareigojusios regione, o visiškas karinių pajėgų atsitraukimas galėtų reikšti pritarimą Irano branduolinės programos vystymuisi.
Kongreso vaidmuo ir galimos įtakos karui Irane
JAV Kongresas turi teisę skelbti karą, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šią teisę dažnai delegavo prezidentui. Visgi Kongresas gali daryti įtaką karinėms operacijoms per biudžeto kontrolę, ribodamas finansavimą. Artėjant naujai Kongreso sesijai, tikėtina, kad demokratų iniciatyvos sieks spausti administraciją, kad karas būtų užbaigtas arba bent jau sumažintas.
Ši situacija kelia filosofinių klausimų apie karo pradžią ir pabaigą, ypač kalbant apie tokias sudėtingas ir ilgalaikes konflikto formas kaip ši. Kongreso vaidmuo finansavimo ir politinių sprendimų srityse išlieka svarbus veiksnys, galintis paveikti tolimesnį konfliktų eigą regione.
