Minimalios mėnesinės algos pokyčiai ir realios pajamos
Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA) 2027 metais sieks 1245 eurus, tai yra 92 eurais arba beveik 8 proc. daugiau nei 2026 metais, kuomet MMA sudaro 1153 eurus. Tačiau svarbu suprasti, kad ši suma nėra ta, kurią darbuotojas gaus „į rankas“. Po gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ įmokų atskaitymo reali minimali alga bus gerokai mažesnė.
Taikant 20 proc. GPM tarifą, kuris taikomas nuo algos dalies, viršijančios neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), skaičiuojant nuo 1245 eurų atėmus maksimalų NPD – 747 eurus, lieka 498 eurai, nuo kurių apskaičiuojamas GPM, sudarantis 99,60 euro. Be to, „Sodros“ įmokos, kurios apima pensijų, ligos, sveikatos ir kitas draudimo rūšis, sudarys apie 19,5 proc. atlyginimo, tai yra apie 242,77 euro.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, po visų mokesčių ir įmokų, darbuotojams, gaunantiems minimalią algą, liks apie 902,62 euro. Minimalioji alga galioja tik nekvalifikuotam darbui, o šiuo metu apie 138 tūkst. žmonių Lietuvoje uždirba MMA arba mažiau, tai yra maždaug kas dešimtas darbuotojas.
Vidutinis darbo užmokestis ir realios pajamos 2027 metais
Finansų ministerijos prognozė rodo, kad 2027 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje viršys 2828 eurus prieš mokesčius. Tokiu atveju nebus taikomas NPD, todėl GPM ir „Sodros“ įmokos bus didesnės – viršijančios 1100 eurų. Po mokesčių darbuotojui turėtų likti apie 1700 eurų „į rankas”.
Šie skaičiai atspindi reikšmingą pajamų skirtumą tarp minimalaus ir vidutinio atlyginimo gavėjų, taip pat parodo, kaip mokesčių sistema veikia skirtingų pajamų grupių realias pajamas. Tai svarbu vertinant tiek darbo rinkos tendencijas, tiek socialinę politiką.
„Sodros“ išmokų dydžių prognozės 2027 metams
„Sodros“ išmokos tiesiogiai priklauso nuo mokamų socialinio draudimo įmokų ir dažnai yra susietos su MMA arba vidutiniu darbo užmokesčiu. Pavyzdžiui, nedarbo išmoka susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Pastovioji dalis yra 15 proc. MMA, todėl 2027 metais ji padidės iki 186,75 euro, atsižvelgiant į MMA didėjimą iki 1245 eurų.
Kintamoji dalis priklauso nuo darbuotojo ankstesnių pajamų, vertinamų per dvejus metus. Pirmus tris mėnesius kintamoji dalis sudaro 45 proc. draudžiamųjų pajamų, nuo ketvirto iki šešto mėnesio – 35 proc., o paskutinius tris mėnesius – 25 proc. „Sodros“ biudžeto projekte numatyta, kad vidutinė nedarbo išmoka 2027 metais sieks 635 eurus, o ją gaus daugiau nei 80 tūkst. asmenų.
Ligos išmokos taip pat priklauso nuo gautų pajamų, o jų ribos susietos su vidutiniu darbo užmokesčiu. Prognozuojama, kad vidutinė ligos išmoka 2027 metais bus apie 62,82 euro – tai maždaug 4 eurais daugiau nei šiemet. Ligos išmoka mokama už darbo dienas, kai žmogus negali dirbti dėl ligos, o per mėnesį, turint 21 darbo dieną, vidutinė išmoka gali viršyti 1319 eurų.
Senatvės pensijų indeksavimas ir didėjimas
Pagal galiojančius įstatymus, senatvės ir kitos pensijos Lietuvoje kasmet indeksuojamos, o jų padidėjimas priklauso nuo bendro darbo užmokesčio fondo pokyčių. 2027 metais pensijos bus indeksuojamos dviženkliu procentu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti apie 10,4 proc., o pensija su būtinuoju stažu – apie 10,9 proc.
Ministerijos skaičiavimais, vidutinė senatvės pensija 2027 metais padidės apie 78 eurais ir pasieks 825 eurus, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu ūgtels maždaug 88 eurais iki 895 eurų. Tačiau kiekvieno pensijos gavėjo padidėjimas bus individualus, priklausantis nuo jo asmeninės situacijos.
Be to, Vyriausybė siekia, kad 2028 metais vidutinė senatvės pensija sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Prognozuojama, kad 2027 metais vidutinė pensija sudarys 48,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o pensija su būtinuoju stažu – 52,2 proc.
Kitų socialinių išmokų pokyčiai
2027 metais didės ir vienišo asmens išmoka bei socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis. Abu šie dydžiai pasieks 50,68 euro, palyginti su 46,46 euro šiemet. Tai rodo, kad socialinės apsaugos sistema Lietuvoje stengiasi užtikrinti geresnę paramą jautriausioms gyventojų grupėms.
Šie pokyčiai yra svarbūs tiek dirbantiems, tiek pensinio amžiaus žmonėms, nes jie tiesiogiai veikia gyventojų pajamas ir socialinę gerovę. Todėl svarbu atidžiai sekti šiuos pokyčius ir planuoti asmeninius finansus atsižvelgiant į naujas sąlygas.
