Visuomenėje vis dažniau diskutuojant apie Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios ryšius su Maskvos patriarchatu ir galimą Kremliaus įtaką, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kol kas nėra pagrindo abejoti stačiatikių bendruomenės lojalumu Lietuvai. Vis dėlto jis pabrėžia, kad pati bendruomenė turi nuspręsti, kokiu keliu nori eiti.
„Mūsų nuostata yra tokia – mes neturime pagrindo šiuo metu abejoti stačiatikių bendruomenės lojalumu. Tą lojalumą stačiatikių bendruomenė Lietuvoje įrodė ir tuomet, kai Lietuva skelbė savo nepriklausomybę 1990 metais, ir Sausio kruvinųjų įvykių metu“, – trečiadienį per Lietuvos ir Estijos prezidentų spaudos konferenciją sakė G. Nausėda.
„Norisi tikėti, kad stačiatikių bendruomenė pirmiausia yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir tik tada tikintieji“, – pridūrė jis.
Pasak šalies vadovo, kol kas valstybė neketina imtis griežtų privalomų sprendimų, tačiau pati stačiatikių bendruomenė turi apsispręsti dėl savo ryšių su Maskvos patriarchatu.
„Stačiatikių bendruomenė turi apsispręsti, su kuo jai yra pakeliui“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda taip pat priminė, kad Lietuva nuosekliai siekė, jog Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas būtų įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą.
Anot prezidento, šių pastangų įgyvendinti nepavyko dėl kai kurių valstybių pasipriešinimo.
„Mūsų nuomonė dėl patriarcho Kirilo yra absoliučiai aiški ir nediskutuotina. Tai yra Rusijos imperinės mašinos sraigtas, kuris ištikimai tarnauja savo šeimininkui“, – sakė G. Nausėda.
Vyriausybė kol kas nėra gavusi pasiūlymų
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Vyriausybė kol kas nėra sulaukusi institucijų, įskaitant Valstybės saugumo departamentą (VSD), pasiūlymų, kaip užkirsti kelią galimai Rusijos įtakai per Stačiatikių Bažnyčią.
„Aš manau, kad Rusija išnaudoja įvairius formatus, ne tik tai. Ir apie tai žinoma mūsų VSD. Kol kas dėl Stačiatikių Bažnyčios išnaudojimo (Kremliaus siekiams – ELTA) ir kaip mes galime preventyviai tam užkirsti kelią, mes iš institucijų, tarp jų ir iš VSD, jokių pasiūlymų nesame gavę“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Vis dėlto premjeras teigė esantis pasirengęs svarstyti priemones, kurios padėtų apriboti Rusijos minkštąją galią ir jos poveikį Lietuvos visuomenei.
„Esu atviras bet kokiems svarstymams, kurie padėtų užkardyti ir atriboti bet kokią minkštąją galią, protų plovimą ar veikimą mūsų visuomenėje. Mums to nereikia“, – teigė Vyriausybės vadovas.
Siūloma griežtinti reikalavimus religinėms bendruomenėms
Praėjusią savaitę opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimus.
Jais siūloma griežčiau nustatyti sąlygas, kuriomis religinėms bendruomenėms suteikiamas valstybės pripažinimas, taip pat apibrėžti jų atstovavimą.
Į šias iniciatyvas reagavę Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai kreipėsi į Seimo vadovybę.
Dvasininkų teigimu, siūlomi pakeitimai kelia įtampą bendruomenėje ir dar labiau didina visuomenės susiskaldymą.
Dvasininkai sulaukė Maskvos patriarchato sankcijų
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Maskvos patriarchatui priklausantys Lietuvos dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė nepalankaus vadovybės sprendimo.
2022 metų vasarą šie kunigai Maskvos patriarchato sprendimu buvo pašalinti iš kunigų luomo. Tokios sankcijos jiems skirtos dėl to, kad jie kritikavo Maskvos patriarchą Kirilą, palaikiusį Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Vis dėlto Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia tuo metu tvirtino, kad kunigai buvo nubausti dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir kitų priežasčių.
Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkams buvo skirtos tokios nuobaudos.
Vėliau, 2024 metų pradžioje, Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
