Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dėl galimybės, kad didžiosios pasaulio valstybės gali tartis dėl Ukrainos ateities jai pačiai nedalyvaujant. Tokį nerimą kelia pranešimai apie galimą JAV, Rusijos ir Kinijos lyderių susitikimą. Pasak šalies vadovo, tokios derybos gali priminti po Antrojo pasaulinio karo vykusias įtakos zonų dalybas.
Susirūpinimą kelia tai, kad apie galimą naują derybų formatą kalbama tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia matantis galimybių priartėti prie karo pabaigos, tačiau Rusijos smūgiai Ukrainai nesiliauja. G. Nausėdos vertinimu, didžiųjų valstybių susitarimo nepakaktų – sprendžiant karo baigtį būtina įtraukti ir pačią Ukrainą.
Ketvirtadienį žurnalistams prezidentas pabrėžė, kad derybose turėtų dalyvauti ir Europos atstovai. Karo pabaigos sąlygos turės tiesioginių pasekmių viso žemyno saugumui, todėl Europos Sąjunga negali likti nuošalyje.
Nausėda įžvelgia Antrojo pasaulinio karo scenarijaus grėsmę
Lietuvos vadovas kritiškai įvertino Rusijos siūlomą derybų formatą, kuriame dalyvautų JAV, Kinijos ir Rusijos lyderiai, tačiau nebūtų Ukrainos atstovų.
G. Nausėdos teigimu, toks susitikimas keltų abejonių dėl tikrųjų derybų tikslų ir galimų sprendimų, priimamų už Ukrainos nugaros.
„Derybose būtinai privalo dalyvauti pati Ukraina, todėl formatai, kuriuos siūlo pati Rusija, kaip antai Kinijos, JAV ir Rusijos formatas, kelia įtarimų, kad gali pasikartoti Antrojo pasaulinio karo scenarijus ir gali būti pasidalinta įtakos zonomis. Tai (…) kelia didelį susirūpinimą visame regione“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Prezidentas atkreipė dėmesį į pavojų, kad didžiosios valstybės gali mėginti spręsti kitų šalių ateitį ir saugumo klausimus neįtraukdamos pačių suinteresuotų valstybių.
Lietuvai šis klausimas itin svarbus dėl geografinės padėties ir saugumo aplinkos. Susitarimai dėl karo Ukrainoje gali turėti pasekmių ne tik Kyjivui, bet ir visam regionui.
Vis dėlto prezidento įvardyta įtakos zonų dalybų grėsmė yra jo išreikštas susirūpinimas, o ne patvirtinta informacija apie jau pasiektus ar rengiamus tokio pobūdžio susitarimus.
Kremlius prabilo apie Putino, Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimą
G. Nausėdos komentarai nuskambėjo po to, kai Kremlius trečiadienį paskelbė apie galimą trišalį Rusijos prezidento Vladimiro Putino, JAV vadovo D. Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimą.
Rusijos pusės teigimu, tokį susitikimą siekiama įtraukti į kitą mėnesį Šendžene vyksiančio Azijos ir Ramiojo vandenyno viršūnių susitikimo programą.
Siūlomas formatas iš karto kelia klausimų dėl Ukrainos vaidmens derybose. Nors kalbama apie galimus sprendimus dėl Rusijos pradėto karo, tarp įvardytų susitikimo dalyvių Ukrainos prezidento nėra.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad tokios sudėties derybos būtų problemiškos ir dėl Kinijos vaidmens.
G. Nausėdos vertinimu, Pekinas negali būti laikomas visiškai nešališku tarpininku tol, kol prisideda prie Rusijos galimybių tęsti karą prieš Ukrainą.
Todėl vien Kinijos dalyvavimas derybose dar negarantuotų, kad būtų vienodai atsižvelgiama į visų suinteresuotų šalių pozicijas.
Trumpas kalba apie artėjančią karo pabaigą, tačiau Rusijos smūgiai nesiliauja
Kalbos apie galimą aukščiausio lygio susitikimą pasirodė intensyvėjant JAV ir Rusijos diplomatiniams kontaktams.
Trečiadienį JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas Sankt Peterburge susitiko su Rusijos prezidentu V. Putinu. Po šių derybų D. Trumpas pareiškė manantis, kad Rusijos karo Ukrainoje pabaiga gali būti arčiau nei bet kada anksčiau.
Toks JAV prezidento vertinimas gali sustiprinti lūkesčius, kad diplomatinės pastangos duos rezultatų. Tačiau padėtis karo zonoje išlieka sudėtinga.
Nepaisant vykstančių kontaktų, Rusijos smūgiai Ukrainai nesiliauja.
Kremlius taip pat pareiškė iš esmės neprieštaraujantis trišalių Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų atnaujinimui.
Vis dėlto toks pareiškimas dar nereiškia, kad šalys yra pasirengusios susitarti dėl pagrindinių karo pabaigos sąlygų.
Rusijos ir Ukrainos pozicijos dėl galimo susitarimo tebėra labai nutolusios viena nuo kitos. Abi šalys tęsia karinius veiksmus, o tolimojo nuotolio smūgiai išlieka kasdienės karo realybės dalimi.
Todėl kol kas neaišku, ar intensyvėjantys diplomatiniai kontaktai virs konkrečiu susitarimu, kuris būtų priimtinas pačiai Ukrainai.
Nausėda siekia, kad prie derybų stalo būtų ir Europa
Lietuvos prezidentas įsitikinęs, kad sprendžiant Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos klausimą negalima ignoruoti Europos Sąjungos.
Pasak jo, būsimo susitarimo pasekmės būtų juntamos visame žemyne – tiek saugumo, tiek ekonominėje ir socialinėje srityse.
„Karo pabaiga labai smarkiai lems saugumo ir bendrąją ekonominę socialinę situaciją visame Europos žemyne, todėl Europos atstovų dalyvavimas derybose būtų visiškai natūralus, bet tam mes turime iškelti labai aiškius kriterijus“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad Europos atstovas turėtų kalbėti ne vienos ar kelių valstybių vardu, o turėti visų 27 Europos Sąjungos šalių mandatą.
Jo vertinimu, tokį vaidmenį galėtų atlikti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
„Minima nemažai pavardžių, tačiau vienas kriterijus yra itin svarbus – toks asmuo turėtų turėti visų 27 ES valstybių mandatą. Šiuo metu toks formalus mandatas (…) yra suteiktas Antonio Costai. Todėl dar kažkokio papildomo mandato, ko gero, nereikia“, – aiškino prezidentas.
Tokia pozicija rodo, kad Lietuva siekia ne tik Ukrainos dalyvavimo derybose, bet ir vieningo Europos balso sprendžiant būsimos saugumo tvarkos klausimus.
Rusija gali priešintis Europos dalyvavimui
G. Nausėda pripažino, kad Europos dalyvavimas derybose gali sulaukti rimto Rusijos pasipriešinimo.
Prezidento teigimu, Maskva priešinsis Europos atstovų įtraukimui, todėl Europos valstybėms reikės papildomų diplomatinių pastangų.
Vien Europos Sąjungos noro dalyvauti nepakaks. Bendrijos šalims teks siekti, kad jų vaidmuo būtų pripažintas ir galimų derybų formate.
Šis klausimas svarbus ir dėl to, kad Rusijos pradėtas karas pakeitė viso Europos žemyno saugumo aplinką. Nuo karo baigties priklausys ne tik Ukrainos ateitis, bet ir platesni regioninio saugumo sprendimai.
Jeigu dėl karo pabaigos būtų deramasi tik tarp kelių didžiųjų valstybių, Europos šalys galėtų atsidurti situacijoje, kai sprendimai, turintys tiesioginių pasekmių jų saugumui, būtų priimami be jų dalyvavimo.
Būtent tokios galimybės Lietuvos prezidentas ir ragina neleisti.
Derybų sąlygos gali būti ne mažiau svarbios nei pats susitarimas
Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau penktus metus ir yra tapęs daugiausiai gyvybių nusinešusiu kariniu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Nepaisant diplomatinių iniciatyvų, esminiai Maskvos ir Kyjivo nesutarimai išlieka, o kovos fronte tęsiasi.
Todėl kalbos apie galimą karo pabaigą savaime dar neatsako į klausimą, kokiomis sąlygomis ji galėtų būti pasiekta ir kas turėtų teisę dėl jų tartis.
G. Nausėdos perspėjimas atspindi Lietuvos poziciją: susitarimas, sudarytas be Ukrainos, keltų rimtų abejonių dėl jo teisėtumo ir tvarumo.
Lietuvos vadovas taip pat siekia, kad Europa neliktų stebėtojos vaidmenyje, kai sprendžiami klausimai, nuo kurių priklausys viso žemyno saugumas.
Kol kas neaišku, ar siūlomas JAV, Rusijos ir Kinijos lyderių susitikimas įvyks ir kokie klausimai jame būtų svarstomi. Tačiau jau pats tokio formato svarstymas paskatino Lietuvos prezidentą viešai įspėti apie pavojų, kad derybos dėl taikos gali virsti didžiųjų valstybių susitarimu dėl įtakos zonų.
