Vyriausybė pritaria prezidento Gitano Nausėdos siūlymui leisti valstybei mokėti palūkanas už gyventojų einamosiose sąskaitose laikomus pinigus. Šios lėšos per nacionalinį plėtros banką ILTE būtų nukreipiamos į ekonomiką. Vis dėlto Finansų ministerija siūlo atsisakyti projekte numatytų fiksuotų palūkanų normos ribų.
Tokiai Finansų ministerijos išvadai trečiadienį pritarta ministrų kabineto posėdyje.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo sudaryti naują galimybę valstybei skolintis iš gyventojų. Pasak jo, tai padėtų skatinti šalies ekonomikos augimą. Šiuo metu projektas svarstomas parlamente, o po pateikimo jam buvo pritarta birželį.
Kaip veiktų naujoji sistema?
Pagal siūlomą tvarką gyventojai savo pinigus galėtų įdarbinti savanoriškai. Tam jiems būtų atidaroma speciali einamoji sąskaita.
Pinigus ILTE skolintų komerciniai bankai, kuriuose šiuo metu laikomos gyventojų lėšos. Žmonės bet kuriuo metu galėtų pasiimti dalį arba visus specialiojoje sąskaitoje esančius pinigus.
Prezidentūra siūlo, kad už šias lėšas mokamų palūkanų dydis priklausytų nuo Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimų. Tačiau palūkanos negalėtų būti mažesnės nei 0,1 proc. arba didesnės nei 3 proc. Konkretų jų dydį nustatytų Vyriausybė.
Finansų ministerija tokiai tvarkai siūlo alternatyvą – atsisakyti nustatytų minimalių ir maksimalių palūkanų ribų. Ministerijos teigimu, jos apsunkintų galimybę lanksčiai reaguoti į rinkos ir ECB pokyčius bei didintų nuostolių riziką.
Be to, siūloma teisę nustatyti palūkanų normas suteikti ne Vyriausybei, o pačiam ILTE bankui.
Ministerija taip pat siūlo numatyti, kad gyventojai šioje programoje galėtų dalyvauti ir per jau turimą kredito įstaigos sąskaitą, jeigu ji deklaruota kaip investicinė.
Kiek pinigų būtų galima patikėti valstybei?
Prezidentūra siūlo, kad vienas gyventojas valstybei galėtų paskolinti ne daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų.
ILTE šias lėšas naudotų valstybės ir savivaldybių įmonių projektams finansuoti. Tarp numatytų sričių – energetika, ekonomikos konkurencingumas, valstybės saugumas ir gynyba, būstas bei susisiekimas.
Prezidentūra taip pat siūlo kredito įstaigoms suteikti valstybės garantiją už ILTE pagal šią programą paskolintas lėšas. Gyventojų pinigai ir toliau būtų draudžiami Indėlių draudimo fonde.
Tačiau Finansų ministerija siūlo atsisakyti įstatymo nuostatos, pagal kurią valstybės garantijos šioms paskoloms nebūtų įtraukiamos į skolinimosi limitus.
Ministerijos teigimu, ILTE yra centrinės valdžios sektoriaus subjektas, todėl valstybės įsipareigojimai pagal šias paskolas ir taip būtų ribojami tokiems subjektams nustatytu skolinimosi limitu.
Gyventojų sąskaitose – milijardai eurų
Skaičiuojama, kad gyventojų einamosiose sąskaitose laikoma daugiau nei 19 mlrd. eurų. Didelė dalis šių pinigų palūkanų negeneruoja.
Anksčiau apie siūlomą mechanizmą naujienų agentūrai ELTA komentavo ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas. Jis teigė, kad sukūrus tokią sistemą pats plėtros bankas gyventojų indėlių nepriimtų, o lėšas nukreiptų į mažos rizikos projektus.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Eltai sakė, kad būtina įvertinti ILTE kylančias rizikas. Taip pat svarbu įsitikinti, jog mechanizmui išpopuliarėjus bankas turėtų pakankamai galimybių investuoti gautas lėšas. Ministras skeptiškai vertino ir galimybę indėlių palūkanų dydį susieti su infliacijos rodikliais.
Lietuvos banko duomenimis, praėjusiais metais bankuose buvo laikoma 78,8 mlrd. eurų indėlių. Iš jų Lietuvos gyventojų indėliai sudarė 26,9 mlrd. eurų, o užsienio gyventojų ir verslo indėliai – 34,1 mlrd. eurų.
